hibridas [lot. hybrida — mišrūnas]: 1. mišrūnas — heterozigotinis individas, atsirandantis, sukryžminus 2 nevienodo paveldimumo organizmus; 2. žodis, kurio kamiene yra kt. kalbų kilmės morfemų — darybos afiksų arba šaknų, pvz., „kontržvalgyba”, „plačiaekranis”.
|
||||
|
hiãtas [lot. hiatus — anga; sambalsis], 2 balsių ar dvibalsių susidūrimas žodžio viduryje ir žodžių sandūroje, pvz., „paūžė”, „jau eina”. hialoplazmà [hyalos +↗ plazma], citoplazmos dalis tarp organoidų ir intarpų; užima didumą ląstelės. hialitas [gr. hyalos — stiklas]: 1. mineralas, skaidri, bespalvė opalo atmaina, sudaranti stalaktitus; 2. akies stiklakūnio uždegimas. hialinòzė [↗ hialinas], med. audinių pakitimas, kuriam budingas hialino kaupimasis jungiamajame audinyje ir organų kraujagyslių sienelėse.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 36 |  Nėra komentarų | hialinas [gr. hyalinos — skaidrus], baltyminė skaidri medžiaga, susidaranti organizmo audinių degeneracijos metu. hiãdės (gr. Hyades), graikų ir romėnų mitologijoje — 7 seserys nimfos, apverkusios vienintelio brolio mirtį ir dievų paverstos žvaigždynu. hiacintas [↗ Hiacintas]: 1. ↗ jacintas; 2. mineralas, skaidri, tamsiai raudona cirkono atmaina; II klasės brangakmenis. Hiacintas (gr. Hyakinthos), gr. mitų labai gražus jaunuolis, dievo Apolono numylėtinis, paverstas gėle. hèvėja [isp. jebe — kaučiukmedis], kaučiukmedis — visžalis medis Hevea; savaime auga P. Amerikos tropiniuose miškuose; kai kurių rūšių pientakių sultyse yra kaučiuko. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai