Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heteromorfozė

heteromorfòzė [↗ hetero… + gr. morphōsis — susidarymas], regeneracijos atvejis — vietoj prarasto organo gyvūnui atauga kitas, pvz., vėžiui vietoj akies atauga antena.

Heteromorfizmas

heteromorfizmas [↗ hetero.. + gr. morphē — forma], geol. vienodos cheminės, bet skirtingos mineralinės sudėties uolienų susidarymas iš tos pačios medžiagos, bet skirtingomis sąlygomis.

Heterolalija

heterolãlija [↗ hetero… + gr. lalia — plepėjimas, kalba], kalbos sutrikimas — sakymas ne tų žodžių, kuriuos norima sakyti.

Heteroklizė

heteroklizė [↗ hetero… + gr. klisis — kaitymas], linksnių sudarymas iš skirtingų kamienų, pvz., hetitų „vatar” — vanduo, „vetenaš” — vandens,

Heterokarionas

heterokariõnas [↗ hetero… + gr. karyon — riešutas, riešuto branduolys], ląstelė, turinti 2 ar daugiau genetiškai nevienodų branduolių.

Heterohalinis

heterohãlinis [↗ hetero… + gr. hals (kilm. halos) —druska], galintis egzistuoti įv. druskingumo aplinkoje (ppr. apie organizmus).

Heterogonija

heterogònija [↗ hetero… + ↗ …gonija], bestuburių gyvūnų viena kartų kaitos formų — skirtalytę kartą pakeičia hermafroditinė arba skirtalytę kartą, atsiradusią iš apvaisintų kiaušinių, pakeičia karta, išsivystanti iš neapvaisintų kiaušinių (partenogenetinė).

Heterogenizacija

heterogenizãcija [↗ hetero…+ ↗ genezė], met. gavimas tokios metalo lydinio struktūros, kuri sudaryta iš 2 arba daugiau fazių, turinčių skirtingas gardeles.

Heterogeninis

heterogèninis [↗ hetero… + ↗ …geninis], nevienalytis; sudarytas iš skirtingos sudėties dalių.

Heterogenezė

heterogenèzė [↗ hetero… + ↗ genezė]: 1. kai kurių organizmų dauginimosi būdų kaita, vykstanti per 2 ar kelias kartas; 2. idealistinė teorija, teigianti, jog naujos rūšys atsiranda dėl to, kad staiga, dėl nežinomų ir nepaaiškinamų vidinių priežasčių atsiranda individų, kurie labai skiriasi nuo savo tėvų.