Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heteroauksinas

heteroauksinas [↗ hetero… + ↗ auksinas], indolilacto rūgštis C10H9O2N — augalų augimą skatinanti medžiaga.

Heteroatomas

heteroatòmas [↗ hetero… + ↗ atomas], deguonies, azoto, sieros ar kt. elemento (išskyrus anglies) atomas, esantis org. junginio molekulės žiede.

Heteroalelizmas

heteroalelizmas [↗ hetero… + ↗ aleliai], geno egzistavimas dviejų ir daugiau formų.

Hetero

hetero… [gr. heteros — kitas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti skirtingumą, įvairovę.

Heterizmas

heterizmas [↗ hetera]: 1. pirmykštės visuomenės nereguliuojamų lytinių santykių stadija ir ją pakeitusi grupinė santuoka; 2. kai kurių tautų grupinės santuokos liekanos: vyrų teisė lytiškai santykiauti su ištekančia mergina, svečio teisė į šeimininko žmoną arba dukterį.

Heterijos

hetèrijos [gr. hetaireia — draugiją partija]: 1. oficialiai pripažintos ir slaptos (dažn. politinės) sen. Graikijos piliečių sąjungos ir grupės; 2. slaptos Graikijos revoliucinės organizacijos, XVIII a. pab.—XIX a. pr. kovojusios su turkais.

Heterakidozė

heterakidòzė, paukščių (dažn. vištų ir kalakutų) helmintozė; sukelia Heterakidae šeimos apvaliosios kirmėlės.

Hetera

heterà [gr. hetaira — draugė; meilužė]: 1. sen. Graikijoje — išsilavinusi, netekėjusi, nepriklausomai gyvenanti moteris; 2*. laisvo elgesio moteris.

Hestija

Hèstija (gr. Hestia), sen. graikų namų židinio deivė.

Hesperornis

hesperòrnis [gr. hesperos — vakaras + ornis — paukštis], iškastinis paukštis Hesperornis regalis, gyvenęs kreidos periode; liekanų randama Kanze (JAV).