Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hermafroditizmas

hermafroditizmas [↗ hermafroditas], dvilytiškumas — vyriškosios ir moteriškosios lyties požymių buvimas tame pačiame organizme.

Hermafroditas

hermafroditas [↗ Hermafroditas], žmogus arba gyvūnas, turintis vyriškosios ir moteriškosios lyties požymių.

Hermafroditas

Hermafroditas (gr. Hermaphroditos), sen. graikų mit. būtybė — dievo Hermio ir deivės Afroditės sūnus, dievų sujungtas su nimfa Solmakide į 1 kūną.

Herma

hèrma [gr. hermēs]: 1. keturkampis, į apačią siaurėjantis akmeninis stulpas su skulptūriniu portretu (dažn. sen. graikų dievo Hermio) arba biustu; 2. metalinė biusto pavidalo relikvija.

Herkulis

Hèrkulis (lot. Hercules), lotyniškas Heraklio vardas.

Herkonas

herkònas [↗ her(metiškas) + ↗ kon(taktas)], jungiklis, turintis sandariame balione spyruoklinius feromagnetinius kontaktus, kurie susijungia arba atsiskiria, veikiami magn. lauko.

Herėjos

herėjos [pagal sen. Graikijos miesto Herėjos (Heraia) vardą], sen. graikų šventės deivės Heros garbei.

Herefordai

herefòrdai, mėsinių galvijų veislė, išvesta Anglijoje, Herefordo (Hereford) grafystėje.

Hercogystė

hercogỹstė: 1. stambaus feodalo ↗ hercogo (2) valdos; 2. ↗ hercogo (3) titulas.

Hercogas

hèrcogas [vok. Herzog]: 1. renkamas germanų karo vadas, vėliau paveldėtinis genties vadas; 2. ankstyvaisiais vid. amžiais — stambus feodalas, per feodalinį susiskaldymą — didelės teritorijos (hercogystės) valdytojas; 3. V. Europoje (ppr. Vokietijoje) vid. amžiais — aukštosios bajorijos titulas; tą titulą turintis asmuo,