Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heptatonika

heptatònika [↗ hepta… + ↗ tonika], 7 laipsnių muz. dermių sistema.

Heptanas

heptãnas [↗ hepta…], org. junginys C7H16; sotusis angliavandenilis; bespalvis, lengvai užsidegantis skystis.

Heptagonas

heptagònas [↗ hepta… + gr. gōnia — kampas], septynkampis.

Heptaedras

heptaèdras [↗ hepta… + gr. hedra — pagrindas, šonas], daugiasienis, apribotas 7 plokštumų; septynsienis.

Heptachordas

heptachòrdas [↗ hepta… + gr. chordē — styga], 7 laipsnių diatoninis garsaeilis.

Hepta

hepta… [gr. hepta — septyni], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors sudaryta iš 7 dalių.

Hepiendas

hepieñdas [angl. happy end— laiminga pabaiga], romano, dramos, filmo laiminga (dažn. nemotyvuota) atomazga, palengvintas konflikto sprendimas (pvz., kūrinio baigimas herojų vedybomis).

Hepeningas

hèpening‖as [angl. happening — įvykis, atsitikimas], XX a. II pusės modernistinio (neoavangardistinio) meno pakraipa; ~o renginys turi dailės (skulptūros, tapybos), muzikos, kino, choreografijos elementų; ~e laikomasi dadaizmo, siurrealizmo, popdailės principų, mėginama supinti meno ir tikrovės elementus, panaikinti ribą tarp jų; reginio aplinka ir veiksmas grindžiama improvizacija.

Hepatoptozė

hepatoptòzė [hēpar (kilm. hēpatos) + gr. ptōsis — (nu)kritimas], kepenų nusileidimas.

Hepatologija

hepatològija [hēpar (kilm. hēpatos) + ↗ …logija], mokslas apie kepenis ir jų ligas.