hemoterãpija [↗ hemo… + ↗ terapija], gydymas krauju — kraujo perpylimas iš kt. asmens, savo kraujo įleidimas į raumenis (autohemoterapija), vartojimas iš kraujo pagamintų preparatų, pvz., hematogeno.
|
||||
|
hemostãzė [↗ hemo… + gr. stasis — sustojimas]: 1. kraujavimo sustabdymas; 2. kraujo tėkmės sustojimas kurios nors kūno vietos kraujagyslėse. hemoròjus [gr. haimorrhois — kraujavimas], mazginis tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas. hemorãgija [gr. haimorrhagia], kraujavimas — kraujo bėgimas iš kraujagyslių. hemopoèzė [↗ hemo… + gr. poiēsis — gaminimas, kūrimas], kraujodara — kraujo kūnelių susidarymas žmogaus ir gyvūnų organizme. hemoparazitai [↗ hemo… + ↗ parazitas], vienaląsčiai organizmai, parazituojantys stuburinių gyvūnų ir žmogaus kraujyje; sukelia ligas piroplazmozę, hemosporidiozę, maliariją. hemomètras [↗ hemo… + ↗ …metras], med. priešas hemoglobino kiekiui kraujyje nustatyti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | hemolizinis [↗ hemolizė], susijęs su hemolize. hemolizinas [↗ hemolizė], kraujo serumo antikūnas, kuris ardo (kartu su kraujo komplementu) eritrocitus. hemolizė [↗ hemo… + ↗ …lizė], eritrocitų irimas ir hemoglobino išsiskyrimas iš jų. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai