hemocitoblãstai [↗ hemo… + gr. kytos — ląstelė + blastos — daigas, gemalas], užuomazginės kraujo ląstelės, iš kurių išsivysto eritrocitai ir leukocitai.
|
||||
|
hemochromatòzė [↗ hemo… + gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], bronzinė liga — paveldima liga, kuria sergant oda ir vidaus organai pigmentais hemofuksinu ir hemosiderinu nusidažo tamsiai gelsvai. hemo… [gr. haima — kraujas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su krauju. hemisferà [↗ hemi… + ↗ sfera], astr. dangaus sferos, Žemės ar kt. planetos vienas pusrutulių.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 12 |  Nėra komentarų | hemiplègija [↗ hemi… + gr. plēgē — pažeidimas, smūgis], vienos kūno pusės paralyžius. hemiparèzė [↗ hemi… + gr. paresis — nusilpimas], vienos kūno pusės judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo. hemiparazitai [↗ hemi… + ↗ parazitas], augalai, kurie sugeba maitintis autotrofiškai, bet dalį maisto siurbia iš greta esančio, pvz., linlapis, barškutis, arba iš augalo maitintojo, pvz., amalas. hemikriptofitai [↗ hemi… + ↗ kriptofitai], pusiau pasislėpę augalai; jų atsinaujinimo pumpurai būna prie pat žemės arba negiliai žemėje, žiemą juos saugo mirusios augalo dalys ir sniegas. hemikranija [↗ hemi… + gr. kranion — kaukolė], vienos pusės galvos skausmas, kitaip ↗ migrena. hemiceliuliòzė [↗ hemi… + ↗ celiuliozė], org. junginys — didelės mol. masės heteropolisacharidas, kurio kartu su celiulioze yra sumedėjusiose augalų dalyse, ypač medienoje, šiauduose, sėklų luobelėse. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai