hematomièlija [↗ hemato… + gr. myelos — nugaros smegenys], kraujo išsiliejimas į nugaros smegenis.
|
||||
|
hematomà [↗ hemato…], kraujo išlaja — išsiliejusio kraujo susitelkimas vienoje vietoje. hematològija [↗ hemato… + ↗ …logija], mokslas apie kraują ir jo ligas. hematoksilinas [↗ hemato… + gr. xylon — medis], dažas, gaminamas iš kampešmedžio Haematoxylum campechianum medienos; vart. medvilnei, vilnoms, šilkui, odai, histologiniams preparatams dažyti. hematokritas [↗ hemato… + gr. kritēs — sprendėjas, nustatytojas], prietaisas kraujo plazmos ir ląstelinių elementų santykiui nustatyti. hematogènas [↗ hemato… + ↗ genas], vaistinis preparatas mažakraujystei gydyti. hematofàgai [↗ hemato… + …fagas], gyvūnai, mintantys kt. gyvūnų arba žmogaus krauju, pvz., dėlės, erkės. hemato… [gr. haima (kilm. haimatos) — kraujas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su krauju. hematitas [gr. haima (kilm. haimatos) — kraujas]: 1. mineralas, trivalentės geležies oksidas Fe2O3; viena svarbiausių geležies rūdų; 2. geros kokybės liejamasis ketus, turintis mažiau 0,1% fosforo. hematidròzė [haima (kilm. haimatos) + gr. ↗ hidros — prakaitas], prakaitavimas su krauju. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai