hematemèzė [gr. haima (kilm. haimatos) — kraujas + emesis — vėmimas], vėmimas krauju.
|
||||
hematemèzė [gr. haima (kilm. haimatos) — kraujas + emesis — vėmimas], vėmimas krauju. hèmas [gr. haima — kraujas], nebaltyminė hemoglobino dalis (vad. prostetinė grupė); protoporfyrino junginys su dvivalente geležimi. hemartròzė [haima + gr. arthron — sąnarys kraujo susikaupimas sąnario ertmėje. hemangiomà [haima + ↗ angioma], nepiktybinis kraujagyslių navikas. hemagliutininas [haima + ↗ agliutininai], antikūnas, sukeliantis eritrocitų sulipimo gumulėliais ir nusodinimo elektrolitiniame skystyje reakciją. hemagliutinãcija [gr. haima — kraujas + ↗ agliutinacija], med. antikūnų, bakterijų ar virusų veikiamų eritrocitų sulipimas ir nusėdimas. helvinas [lot. helvus — gintariškai geltonas], izomorfinis mineralas, berilio silikatas; berilio rūda. helvètinis [lot. Helveticus], Šveicarijos, šveicarų, šveicariškas. helòtas [gr. heilōs (kilm. heilōtos) — vergas]: 1. sen. Spartoje — užkariautojų spartiečių pavergtos vietos gyventojas žemdirbys; 2*. beteisis. helofitai [gr. helos — pelkė + ↗ …fitas], pelkių augalai — pereinamoji gyvenimo forma tarp vandens ir sausumos augalų; dažn. žolės, retai krūmokšniai, pvz., spanguolės, vaivorai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai