helmintozoonòzė [helmins (kilm. helminthos) + gr. zōon — gyvūnas + nosos — liga], helmintozė, kurios sukėlėjai parazituoja ir žmogaus, ir gyvūnų organizme.
|
||||
helmintozoonòzė [helmins (kilm. helminthos) + gr. zōon — gyvūnas + nosos — liga], helmintozė, kurios sukėlėjai parazituoja ir žmogaus, ir gyvūnų organizme. helmintòzė [gr. helmins (kilm. helminthos) — kirmėlė], žmogaus, gyvūlių ir augalų liga, kurią sukelia parazituojančios organizme kirmėlės; kirmėlinė liga. helmintosporiòzė, Helminthosporium genties grybų sukeliama kultūrinių augalų liga, kuri pasireiškia gelsvomis, rudomis įv. formų dėmėmis su neryškiomis rudomis apnašomis. helmintològija [helmins (kilm. helminthos) + ↗ …logija], mokslas apie parazitines kirmėles (helmintus). helmintai [gr. helmins (kilm. helminthos) — kirmėlė], kirmėlės, parazituojančios žmogaus, gyvūnų ir augalų organizme; sukelia ligas helmintozes. hèlmholcas [pagal vok. fiziko H. Helmholco (Helmholtz) pavardę], nesisteminis elektrinio dipolinio momento paviršinio tankio vienetas; lygus 3.335•10-10 C/m (kulono metrui). hèlis [gr. hēlios — saulė], chem. elementas He, atom. Nr. 2; inertinės dujos; pirmąkart buvo atrastas Saulės spektre. heliotropizmas [↗ helio… + ↗ tropizmas] ↗ fototropizmas. heliotròpas [gr. hēliotropion — pasisukantis kartu su Saule arba į Saulę]: 1. bot. psn. raukšlius — žolė arba puskrūmis Heliotropium, paplitęs tropinio ir subtropinio klimato juostose; vaistinis augalas, turi eterinių aliejų; 2. eterinis aliejus; vart. parfumerijoje; 3. geod. instrumentas matuojamai krypčiai nustatyti; turi veidrodį, nukreipiantį saulės spindulių pluoštą į kt. geod. punktą, kuriame teodolitu matuojami kampai; 4. mineralas, žalia su raudonomis dėmėmis chalcedono atmaina; pusbrangis akmuo. helioterãpija [↗ helio… + ↗ terapija], gydymas saulės spinduliais. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai