Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heliotechnika

heliotèchnika [↗ helio… + ↗ technika], technikos šaka, kuri tiria, kaip Saulės energiją pakeisti energijos rūšimis, patogiomis vartoti, ir kuria praktinius tokio energijos keitimo įrenginius.

Heliotaksis

heliotãksis [↗ helio… + ↗ taksis], saulės šviesos sukeltas mikroorganizmų fototaksis.

Heliostatas

heliostãtas [↗ helio… + gr. statos — stovintis, nejudantis], prietaisas judančios Saulės spinduliams nuolat kreipti į tą pačią vietą (Saulės teleskopo objektyvą).

Helioskopas

helioskòpas [↗ helio… + ↗ …skopas], teleskopas Saulės paviršiui tiesiogiai stebėti.

Helionas

heliònas, helio atomo branduolys, susidedantis iš 2 protonų ir 2 neutronų (α dalelė).

Heliometras

heliomètras [↗ helio… + ↗ …metras], prietaisas mažiems Saulės, planetų kampiniams skersmenims arba mažiems kampams tarp kosm. kūnų matuoti.

Heliolatrija

heliolãtrija [↗ helio… + gr. latreia — garbinimas], Saulės kultas, labiausiai paplitęs sen. religijose.

Heliograviūra

heliograviūrà [↗ helio… + ↗ graviūra]: 1. fotomechaninis giliaspaudės būdas, gaminant spaudos formas be rastro; 2. atspaudas, gautas iš tokios formos.

Heliografinis

heliogrãfin‖is [↗ heliografas], astr. susijęs su Saulės paviršiaus įv. vietų padėties nusakymu, pvz., ~ės koordinatės (Saulės paviršiaus koordinatės).

Heliografija

heliogrãfija [↗ helio… + ↗ …grafija], fotomechaninis dauginimo būdas.