heliotèchnika [↗ helio… + ↗ technika], technikos šaka, kuri tiria, kaip Saulės energiją pakeisti energijos rūšimis, patogiomis vartoti, ir kuria praktinius tokio energijos keitimo įrenginius.
|
||||
heliotèchnika [↗ helio… + ↗ technika], technikos šaka, kuri tiria, kaip Saulės energiją pakeisti energijos rūšimis, patogiomis vartoti, ir kuria praktinius tokio energijos keitimo įrenginius. heliotãksis [↗ helio… + ↗ taksis], saulės šviesos sukeltas mikroorganizmų fototaksis. heliostãtas [↗ helio… + gr. statos — stovintis, nejudantis], prietaisas judančios Saulės spinduliams nuolat kreipti į tą pačią vietą (Saulės teleskopo objektyvą). helioskòpas [↗ helio… + ↗ …skopas], teleskopas Saulės paviršiui tiesiogiai stebėti. heliònas, helio atomo branduolys, susidedantis iš 2 protonų ir 2 neutronų (α dalelė). heliomètras [↗ helio… + ↗ …metras], prietaisas mažiems Saulės, planetų kampiniams skersmenims arba mažiems kampams tarp kosm. kūnų matuoti. heliolãtrija [↗ helio… + gr. latreia — garbinimas], Saulės kultas, labiausiai paplitęs sen. religijose. heliograviūrà [↗ helio… + ↗ graviūra]: 1. fotomechaninis giliaspaudės būdas, gaminant spaudos formas be rastro; 2. atspaudas, gautas iš tokios formos. heliogrãfin‖is [↗ heliografas], astr. susijęs su Saulės paviršiaus įv. vietų padėties nusakymu, pvz., ~ės koordinatės (Saulės paviršiaus koordinatės). heliogrãfija [↗ helio… + ↗ …grafija], fotomechaninis dauginimo būdas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai