Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heliocentrinis

heliocentrinis [↗ helio… + ↗ centras], laikantis Saulę pasaulio (Visatos) centru.

Heliobiologija

heliobiològija [↗ helio… + ↗ biologija], mokslas apie Saulės aktyvumo pakitimų poveikį Žemės organizmams.

Helio

helio… [gr. hēlios — saulė], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su Saule ar jos spinduliavimu, pvz., heliocentrinis, helioterapija.

Helikopteris

helikopteris [helix (kilm. helikos) + gr. pteron — sparnas], sraigtasparnis — variklio sukamų sraigtų keliamas sunkesnis už orą skraidymo aparatas.

Helikonas

helikònas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas]: 1. bosinis varinis pučiamasis muz. instrumentas; 2. elektromagnetinės bangos metale ar puslaidininkyje, susidarančios, kai jie, būdami vienalyčiame magn. lauke, yra veikiami išorinių elektromagnetinių laukų.

Helikonas

Helikònas (gr. Helikōn), kalnas Graikijoje, kur, pagal sen. graikų mitologiją, gyvenusios mūzos ir dievas Apolonas.

Helikoidas

helikòidas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas + eidos — pavidalas], sraigtinis paviršius, brėžiamas tiesės, kuri tolygiai sukasi aplink nejudamą ašį ir kartu slenka išilgai tos ašies.

Helijas

Hèlijas (gr. Hēlios), sen. graikų saulės dievas.

Heliėja

heliėja [gr. hēliaia; pagal to paties pavadinimo galeriją Atėnuose, kur heliastai posėdžiavo], sen. Atėnų prisiekusiųjų teismas.

Heliastas

heliãstas [gr. hēliastes], sen. Atėnų heliėjos narys.