heliocentrinis [↗ helio… + ↗ centras], laikantis Saulę pasaulio (Visatos) centru.
|
||||
heliocentrinis [↗ helio… + ↗ centras], laikantis Saulę pasaulio (Visatos) centru. heliobiològija [↗ helio… + ↗ biologija], mokslas apie Saulės aktyvumo pakitimų poveikį Žemės organizmams. helio… [gr. hēlios — saulė], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su Saule ar jos spinduliavimu, pvz., heliocentrinis, helioterapija. helikopteris [helix (kilm. helikos) + gr. pteron — sparnas], sraigtasparnis — variklio sukamų sraigtų keliamas sunkesnis už orą skraidymo aparatas. helikònas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas]: 1. bosinis varinis pučiamasis muz. instrumentas; 2. elektromagnetinės bangos metale ar puslaidininkyje, susidarančios, kai jie, būdami vienalyčiame magn. lauke, yra veikiami išorinių elektromagnetinių laukų. Helikònas (gr. Helikōn), kalnas Graikijoje, kur, pagal sen. graikų mitologiją, gyvenusios mūzos ir dievas Apolonas. helikòidas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas + eidos — pavidalas], sraigtinis paviršius, brėžiamas tiesės, kuri tolygiai sukasi aplink nejudamą ašį ir kartu slenka išilgai tos ašies. Hèlijas (gr. Hēlios), sen. graikų saulės dievas. heliėja [gr. hēliaia; pagal to paties pavadinimo galeriją Atėnuose, kur heliastai posėdžiavo], sen. Atėnų prisiekusiųjų teismas. heliãstas [gr. hēliastes], sen. Atėnų heliėjos narys. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai