Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hektografuoti

hektografúoti, dauginti tekstą hektografu.

Hektografija

hektogrãfija [↗ hekto… + ↗ …grafija], teksto ir iliustracijų dauginimas (iki 100 kopijų) želatinos, glicerino ir vandens mišinio (drebutine) spaudos forma — hektografu.

Hektografas

hektogrãfas [↗ hekto… + ↗ …grafas], teksto ir iliustracijų dauginimo prietaisas, sudarytas iš dėžės, pripiltos drebučių, kurie suima hektografiniu rašalu parašyto originalo dažus; kopijos gaunamos, spaudžiant prie drebučių paviršiaus švarius lapus.

Hekto

hekto… [gr. hekaton — šimtas], kartotinio fizikos vieneto, 100 kartų didesnio už sisteminį, sudurtinio pavadinimo pirmoji dalis; žymima h, pvz., 1 hW (hektovatas) = 100 W.

Hektaras

hektãras [↗ hekto… + ↗ aras], ha, metrinės vienetų sistemos ploto vienetas; 1 ha = 100 arų = 10 000 m2.

Heksozės

heksòzės [↗ heksa…], org. junginiai C6H12O6; monosacharidai; saldūs kristalai.

Heksogenas

heksogènas [↗ heksa… + ↗ …genos], org. junginys C3H6N6O6; brizantinė sprogstamoji medžiaga.

Heksodas

heksòdas [↗ heksa… + ↗ (elektr)odas], elektroninė lempa su 6 elektrodais — anodu, katodu ir 4 tinkleliais; vart. superheterodininių radijo imtuvų dažnių maišikliuose.

Heksitai

heksitai [↗ heksa…], org. junginių klasė; šešiahidroksiliai alkoholiai; saldūs kristalai.

Heksatilis

heksãtilis [↗ heksa… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 6 kolonomis pagr. fasade.