heksaplòidas [↗ heksa… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra šešiagubas chromosomų rinkinys.
|
||||
|
heksãnas [↗ heksa…], org. junginys C6H14; sotusis angliavandenilis; bespalvis skystis. heksagònas [↗ heksa…+ gr. gōnia — kampas], šešiãkampis. heksaedritas [↗ heksaedras], geležinis meteoritas; jo ėsdintame paviršiuje matomos heksaedro formos figūros. heksaèdras [↗ heksa… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], šešiasienis, dažn. taisyklingasis, t.y. ↗ kubas (1). heksachòrdas [↗ heksa… + gr. chordē — styga], 6 laipsnių diatoninis garsaeilis (tarp III ir IV laipsnio pustonis, tarp kitų — tonas). heksachlorãnas [↗ heksa… + ↗ chloras], or junginys C6H6Cl6; kontaktinis insekticidas. heksa… [gr. hex — šeši], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors sudaryta iš dalių, turi 6 išskirtinius elementus. hekatòmba [gr. hekatombē < hekaton — šimtas + bus — jautis]: 1. sen. Graikijoje — 100 jaučių aukojimas; vėliau kiekviena didelė auka; 2*. masinės žudynės, daugybės žmonių žuvimas. Hekãtė (gr. Hekatē), sen. graikų mit. būtybė nakties vizijų (šmėklų, košmarų), burtų ir kerų globėja.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mitologijos terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 11 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai