heidelbergiẽtis, vienas archantropų, arba beždžionžmogių (Homo erectus), Europoje rastas iškastinis žmogaus protėvis; pavadintas pagal VFR miestą Heidelbergą (Heidelberg), netoli kurio, žvyro kasykloje, buvo surastas jo apatinis žandikaulis.
|
||||
heidelbergiẽtis, vienas archantropų, arba beždžionžmogių (Homo erectus), Europoje rastas iškastinis žmogaus protėvis; pavadintas pagal VFR miestą Heidelbergą (Heidelberg), netoli kurio, žvyro kasykloje, buvo surastas jo apatinis žandikaulis. hegzãmetr‖as [gr. hexametron < hex — šeši — metron — matas], antikinės eilėdaros metrai šešiapėdė spondėjų ir daktilių (priešpaskutinė pėda visada daktilis) eilutė su 1 (trečiojoje pėdoje) arba 2 (antrojoje ir ketvirtojoje pėdoje) cezūromis; naujųjų laikų eilėdaroje ~o eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys (pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas), tarp kurių būna 1 arba 2 nekirčiuoti, pvz., „Ant saulelė, vėl / nuo mūs atstodama ritas”. — K. Donelaitis. hegemònija [gr. hēgemonia], viešpatavimas, vyravimas; valstybės, klasės, partijos vadovaujamasis vaidmuo. hegemònas [gr. hēgemōn], vadovas, vadas. hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija. Hefáistas (gr. Hēphaistos), sen. graikų ugnies dievas, kalvystės globėjas. hedonizmas [↗ hedonija], etikos teorija, teigianti, kad aukščiausias gėris ir žmogaus elgesio dorovinis kriterijus yra malonumas. hedònija [gr. hēdonē— malonumas, pomėgis], labai maloni savijauta, didžiausio pasitenkinimo jautimas. hebraizmas, žodis arba posakis, paimtas iš hebrajų kalbos. hebraistika [gr. Hebraios — žydas], mokslas, tiriantis hebrajų kalbą, literatūrą ir tautosaką. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai