Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heidelbergietis

heidelbergiẽtis, vienas archantropų, arba beždžionžmogių (Homo erectus), Europoje rastas iškastinis žmogaus protėvis; pavadintas pagal VFR miestą Heidelbergą (Heidelberg), netoli kurio, žvyro kasykloje, buvo surastas jo apatinis žandikaulis.

Hegzametras

hegzãmetr‖as [gr. hexametron < hex — šeši — metron — matas], antikinės eilėdaros metrai šešiapėdė spondėjų ir daktilių (priešpaskutinė pėda visada daktilis) eilutė su 1 (trečiojoje pėdoje) arba 2 (antrojoje ir ketvirtojoje pėdoje) cezūromis; naujųjų laikų eilėdaroje ~o eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys (pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas), tarp kurių būna 1 arba 2 nekirčiuoti, pvz., „Ant saulelė, vėl / nuo mūs atstodama ritas”. — K. Donelaitis.

Hegemonija

hegemònija [gr. hēgemonia], viešpatavimas, vyravimas; valstybės, klasės, partijos vadovaujamasis vaidmuo.

Hegemonas

hegemònas [gr. hēgemōn], vadovas, vadas.

Hėgelizmas

hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija.

Hefaistas

Hefáistas (gr. Hēphaistos), sen. graikų ugnies dievas, kalvystės globėjas.

Hedonizmas

hedonizmas [↗ hedonija], etikos teorija, teigianti, kad aukščiausias gėris ir žmogaus elgesio dorovinis kriterijus yra malonumas.

Hedonija

hedònija [gr. hēdonē— malonumas, pomėgis], labai maloni savijauta, didžiausio pasitenkinimo jautimas.

Hebraizmas

hebraizmas, žodis arba posakis, paimtas iš hebrajų kalbos.

Hebraistika

hebraistika [gr. Hebraios — žydas], mokslas, tiriantis hebrajų kalbą, literatūrą ir tautosaką.