Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Haruspikas

harùspikas [lot. haruspex (kilm. haruspicis) — pranašautojas]: 1. etruskų, romėnų žynys, kuris burdavo iš aukojamų gyvūnų vidurių; 2*. pranašautojas, burtininkas.

Haruspicijos

haruspicijos [lot. haruspiciae], sen. tautų (etruskų, romėnų) žynių būrimas, pranašavimas iš aukojamų gyvūnų vidurių.

Hartblėjus

hártblėjus [vok. Hartblei — kietasis švinas], švino ir stibio lydinys, šalutinis švino rūdos lydymo produktas; vart. guolių lydiniams, hartui gaminti, kulkoms ir šratams lieti.

Hartas

hártas [vok. Hart(blei) — kietasis (švinas)]: 1. švino, stibio ir alavo spaustuvinis lydinys raidėms, eilutėms, tarpams lieti; 2. susidėvėjęs šriftas, skirtas perlydyti.

Harpūnas

harpunas [ol. harpoen], svaidomoji, šaunamoji ietis su užkarpomis jūros žvėrims medžioti.

Harpija

hárpija (gr. Harpyia): 1. graikų mit. būtybė — moteris pabaisa, viesulo deivė; harpijos buvo laikomos be žinios dingusių žmonių pagrobėjomis; 2. vanagas Harpia harpyia; gyvena P. ir Centr. Amerikos tropiniuose miškuose; 3. pikta moteris.

Harpagonas

harpagònas, šykštuolis, gobšas; pagal pranc. rašytojo Moljero (1622—73) komedijos „Šykštuolis” herojaus (Harpagon) vardą.

Harmonizuoti

harmonizúoti, papildyti melodiją akordais pagal ↗ harmonijos (3) taisykles.

Harmonizacija

harmonizãcija [gr. harmonia], harmoninio pritarimo sukūrimas kuriai nors melodijai.

Harmoninis

harmònin‖is: 1. susijęs su harmonija; 2. mat. susijęs su harmonika, pvz., ~ė analizė (sudėtingų periodinių funkcijų skaidymas į paprasčiausias periodines funkcijas), ~ė eilutė (atvirkštinių natūrinių skaičių eilutė 1 + + + …), n skaičių Δ vidurkis (n ir šių skaičių atvirkštinių skaičių sumos santykis).