harùspikas [lot. haruspex (kilm. haruspicis) — pranašautojas]: 1. etruskų, romėnų žynys, kuris burdavo iš aukojamų gyvūnų vidurių; 2*. pranašautojas, burtininkas.
|
||||
harùspikas [lot. haruspex (kilm. haruspicis) — pranašautojas]: 1. etruskų, romėnų žynys, kuris burdavo iš aukojamų gyvūnų vidurių; 2*. pranašautojas, burtininkas. haruspicijos [lot. haruspiciae], sen. tautų (etruskų, romėnų) žynių būrimas, pranašavimas iš aukojamų gyvūnų vidurių. hártblėjus [vok. Hartblei — kietasis švinas], švino ir stibio lydinys, šalutinis švino rūdos lydymo produktas; vart. guolių lydiniams, hartui gaminti, kulkoms ir šratams lieti. hártas [vok. Hart(blei) — kietasis (švinas)]: 1. švino, stibio ir alavo spaustuvinis lydinys raidėms, eilutėms, tarpams lieti; 2. susidėvėjęs šriftas, skirtas perlydyti. harpunas [ol. harpoen], svaidomoji, šaunamoji ietis su užkarpomis jūros žvėrims medžioti. hárpija (gr. Harpyia): 1. graikų mit. būtybė — moteris pabaisa, viesulo deivė; harpijos buvo laikomos be žinios dingusių žmonių pagrobėjomis; 2. vanagas Harpia harpyia; gyvena P. ir Centr. Amerikos tropiniuose miškuose; 3. pikta moteris. harpagònas, šykštuolis, gobšas; pagal pranc. rašytojo Moljero (1622—73) komedijos „Šykštuolis” herojaus (Harpagon) vardą. harmonizúoti, papildyti melodiją akordais pagal ↗ harmonijos (3) taisykles. harmonizãcija [gr. harmonia], harmoninio pritarimo sukūrimas kuriai nors melodijai. harmònin‖is: 1. susijęs su harmonija; 2. mat. susijęs su harmonika, pvz., ~ė analizė (sudėtingų periodinių funkcijų skaidymas į paprasčiausias periodines funkcijas), ~ė eilutė (atvirkštinių natūrinių skaičių eilutė 1 + + + …), n skaičių Δ vidurkis (n ir šių skaičių atvirkštinių skaičių sumos santykis). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai