halofilai [↗ halo… + ↗ …filas], organizmai, mėgstantys labai druskingą aplinką; gyvena sūriuose vandenyse, druskožemiuose.
|
||||
|
halobiòntai [↗ halo… + ↗ biontas], organizmai, gyvenantys sūriame vandenyje arba sūriame dirvožemyje. halo… [gr. hals (kilm. halos) — druska], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su druska. halmirolizė [gr. halmyros — sūrus + ↗ …lizė], geol. povandeninis dūlėjimas — jūrinių nuosėdų kitimas dėl druskų ir dujų poveikio.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | haliucinogènai [hallucinatio + ↗ …genas], medžiagos, laikinai sutrikdančios psichinę veiklą ir sukeliančios haliucinacijas. haliucinãcija [lot. hallucinatio — kliedesys], suvokimo sutrikimas — be realaus dirgiklio tariamai juntami nesami dalykai. halitas [gr. hals — druska], skaidrus bespalvis mineralas, natrio chloridas NaCl; su priemaišomis sudaro akmens druską. hãlinis [↗ halė], turintis didelę vientisą erdvę, pvz., Δ pastatas. hãlingas [norv. halling], norv. liaudies šokis; vidutinio tempo, daug virtuoziškų judesių; šoka 1 vyras. haligãlis [angl. hully-gully], pramoginis šokis; tempas vidutinis; kas kelintas žingsnis keliama 1 koja ir pliaukšima pirštais; šokama sustojus eilėmis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai