hãlė [vok. Halle, pranc. halle], visuomeninis pastatas (dažn. vienaaukštis) su didele vientisa vidaus erdve.
|
||||
hãlė [vok. Halle, pranc. halle], visuomeninis pastatas (dažn. vienaaukštis) su didele vientisa vidaus erdve. hãlas [gr. haiōs — ratas]: 1. optinis atmosferos reiškinys — balti arba vaivorykštiniai šviesos ratilai, juostos, lankai, dėmės aplink Saulę ir Mėnulį, susidarantys dėl šviesos spindulių lūžimo ar atspindžio nuo debesų ledo kristalėlių; 2. astr. diskinė arba žiedinė šviesi dėmė aplink kometą; 3. astr. kamuolinių žvaigždžių spiečių, trumpaperiodžių Lyros RR tipo žvaigždžių, subnykštukių rutulinė sistema aplink spiralinę galaktiką. hãkenkroicas [vok. Hakenkreuz < Haken — kablys + Kreuz — kryžius] ↗ svastika. hãkblokas [ol. haakblok], skridinys su kabliu. hairènas [ haimoritas, žandinio ančio (sinuso) uždegimas; pavadintas pagal anglų anatomo N. Haimoro (Highmore), aprašiusio šį antį, pavardę. háikus [jap.], jap. lyrikos žanras — 3 eilučių 17 skiemenų (5 + 7 + 5) eilėraštis, kilęs iš pusės tankos; XVI a. buvo komiško, vėliau ir rimto (gamtos, istorinių, liaudies padavimų motyvų) turinio. haidùkas [lenk. hajduk < veng. hajdúk (dgs.)]: 1. XV—XlX a. Balkanų pusiasalio kovotojas prieš turkų priespaudą, antifeodalinių sukilimų dalyvis; 2. dvarininkų tarnas, kelionės liokajus; 3. lenkų liaudies šokis, vengrų kilmės; labai greito tempo; šoka 1 vyras. haidamãkas [turkų k. haydamak — užpulti]: 1. XVIII a. Dešiniakrantės Ukrainos liaudies išsivadavimo judėjimo dalyvis; 2. 1919—20 ukr. burž. nacionalistas kontrrevoliucionierius. hãgis [ |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai