hagiolãtrija [gr. hagiolatreia < hagios — šventas + latreia — tarnavimas, garbinimas], šventųjų jų garbinimas.
|
||||
hagiolãtrija [gr. hagiolatreia < hagios — šventas + latreia — tarnavimas, garbinimas], šventųjų jų garbinimas. hagiogrãfija [gr. hagios — šventas + ↗ …graifija], krikščionių rel. literatūroje — šventųjų gyvenimo aprašymai. hagiogrãfas, hagiografijos kūrinių autorius. hagadà [hebr. haggadah — padavimas, pasakojimas], rel.: 1. Talmudo dalis, sudaryta iš padavimų, alegorinių pamokomųjų pasakojimų, patarlių; 2. pasakojimas apie žydų išėjimą iš Egipto, skaitomas per Paschos (Velykų) šventes. hãfnis [pagal lotynišką Kopenhagos (lot. Hafnia) pavadinimą], chem. elementas Hf, atom. Nr. 72; metalas. hãdžas ↗ chadžas. hadrònas [gr. hadros — stambus], stipriosios, elektromagnetinės ir silpnosios sąveikos elementarioji dalelė, pvz., bet kuris barionas arba mezonas. hãdis ↗ chadis. Hãdas (gr. Haidēs): 1. sen. graikų požemio karalystės dievas, kitaip ↗ Plutonas; 2. sen. graikų mitologijoje — mirusiųjų pasaulis. hačbòtas [angl. hatch-boat < hatch — liukas boat — valtis], nedidelis laivas su liukais ir išardomu deniu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai