Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Gumilakas

gumilãkas [gummi], derva, kurią išskiria ant tropinių medžių gyvenantys vabzdžiai (lakinės kirmėlės).

Gumikopalas

gumikopãlas [gummi + ↗ kopalas], gamtinė derva; vart. lakams gaminti.

Gumigutas

gumigùtas [gummi + lot. gutta — lašas], sutirštėjusios kai kurių jonažolių šeimos Garcinia genties medžių sultys; turi geltono pigmento.

Gumiarabikas

gumiarãbikas [lot. gummi — sakai + arabicus — arabiškas], tropinių akacijų sakai.

Guma

gumà [lot. gummi < gr. kommi — sakai]: 1. tampri medžiaga iš vulkanizuoto kaučiuko; 2. uždegimo mazgas, susidarantis trečiojoje sifilio stadijoje įv. organuose arba audiniuose; sifilinė granuloma.

Guliašas

guliãšas [veng. gulyas], patiekalas iš mėsos gabaliukų, troškintų su riebalais, svogūnais ir paprika.

Guldenas

gùldenas [vok. Gulden, ol. gulden]: 1. Europos valstybių auksinė (XIV—XVI a.) ir sidabrinė (XVII—XIX a.) moneta; 2. Olandijos ir Surinamo piniginis vienetas.

Gufa

gufà [arab. guffah — pintinė]: 1. apskrita pintinė pavieniams žmonėms perplaukti per upę; paplitusi prie Nilo, Eufrato ir Tigro upių; 2. nedidelis vienstiebis arba dvistiebis prekybinis mažos grimzlės burlaivis; kufas.

Gudronatorius

gudronãtorius [↗ gudronas], kelių mašina skystoms šaltoms arba karštoms bituminėms ir degutinėms rišamosioms medžiagoms gabenti ir paskleisti lygiu sluoksniu.

Gudronas

gudrònas [pranc. goudron], juoda deguto pavidalo masė, kuri lieka, distiliuojant naftą; perdirbamas į bitumus; vart. kaip tepalas.