Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Gubernija

gubèrnija [rus.< lot. guberno — valdau], XVIII a. pr.—XX a. pradžioje Rusijos imperijos, 1917—22 Tarybų Rusijos, 1922—29 TSRS adm. terit. vienetas.

Gubernatūra

gubernatūrà: 1. gubernatoriaus pareigos; 2. gubernatoriaus įstaiga.

Gubernatorius

gubernãtorius [lot. gubernator — valdytojas]: 1. ikirevoliucinėje Rusijoje — gubernijos valdytojas; 2. aukščiausias kolonijų pareigūnas; 3. kai kuriose šalyse (JAV, Indijoje, Danijoje) — didžiausio adm. terit. vieneto (valstijos, provincijos, gubernijos) aukščiausiasis valstybės pareigūnas; 4. Klaipėdos krašto vyriausiasis adm. pareigūnas 1923—39.

Guašas

guãšas [pranc. gouache < it. guazzo]: 1. neskaidrūs vandeniniai dažai iš įv. pigmentų, klijų ir kreidos; 2. tapybos technika, panaši į akvarelę.

Guarača

guaračà [isp. guaracha], isp. ir it. liaudies šokis; vidutinio tempo.

Guanozinas

guanozinas, org. junginys C10H13N5O5 — nukleozidas, susidedantis iš ribozės ir guanino; nukleino rūgščių ir biologiškai aktyvių nukleotidų komponentas; bespalviai kristalai.

Guaninas

guaninas [↗ guanas], org. junginys C5H5—ON5 — purino bazė; laisvas ir kaip nukleino rūgščių, nukleotidų komponentas paplitęs augaluose ir gyvūnuose.

Guanas

guãnas [isp. guano]: 1. jūros paukščių mėšlo, lavonų likučių telkiniai sauso klimato sąlygomis; vertinga azoto ir fosforo trąša; 2. iš žuvų ir banginių atliekų gaminamos (Norvegijoje, Japonijoje) trąšos.

Guanakas

guanãk‖as [isp. guanaco < kečujų k.], žinduolis Lama guanacoe; gyvena Andų kalnų pusdykumėse; iš ~o kilo alpaka ir lama.

Guajava

guajavà [isp. guayaba], mirtinių šeimos vaisinis augalas Psidium guajava; kilęs iš Amerikos.