Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Graviūra

graviūrà [pranc. gravure < graver — raižyti], raižinys.

Gravitonas

gravitòn‖as, hipotetinė gravitacijos lauko dalelė (kvantas), judanti šviesos greičiu ir neturinti rimties masės; ~ų spinduliavimu ir absorbcija kvantinė gravitacijos teorija aiškina gravitacinę sąveiką.

Gravitacinis

gravitãcin‖is2 [↗ gravitacija], ksb. pagrįstas mineralų dalelių skirtingu tankiu ir skirtingu judėjimo greičiu tam tikroje aplinkoje, pvz., Δ sodrinimas, ~ė klasifikacija.

Gravitacinis

gravitãcin‖is1 [↗ gravitacija], pagrįstas visuotine trauka, traukos, pvz., ~ės bangos (traukos bangos, kurias spinduliuoja greitėjančiai judantys kūnai).

Gravitacija

gravitãcija [lot. gravitas — sunkumas]: 1. visuotinė trauka; 2. ksb. naudingųjų iškasenų sodrinimo metodas, paremtas įvairių mineralinių dalelių judėjimo greičių skirtumu vandenyje (šlapiasis sodrinimas) arba ore (pneumatinis, arba orinis, sodrinimas).

Gravis

grãvis [lot. sunkus], kairinis kirčio ženklas (`); liet. kalboje Δ žymi kirčiuotą trumpą skiemenį.

Graviruoti

gravirúoti [pranc. graver], raižikliais raižyti reljefinį arba įgilintą piešinį metale, medyje, linoleume, akmenyje, stikle, plastike; kai kada raižinys dar paėsdinamas rūgštimi.

Gravimetrija

gravimètrija [gravis + ↗ …metrija]: 1. mokslas, tiriantis įvairių Žemės paviršiaus taškų laisvojo kritimo pagreitį, jo matavimo metodus ir prietaisus; 2. svorio analizė.

Gravimetras

gravimètras [gravis + ↗ …metras], prietaisas santykiniam laisvojo kritimo pagreičiui matuoti, pvz., tiriant Žemės formą, jos gelmių sandarą.

Gravigradai

gravigrãdai [lot. gravis — sunkus + gradus — žingsnis], iškastiniai žinduoliai Gravigrada, gyvenę Amerikoje iki kvartero periodo.