graviūrà [pranc. gravure < graver — raižyti], raižinys.
|
||||
|
gravitòn‖as, hipotetinė gravitacijos lauko dalelė (kvantas), judanti šviesos greičiu ir neturinti rimties masės; ~ų spinduliavimu ir absorbcija kvantinė gravitacijos teorija aiškina gravitacinę sąveiką. gravitãcin‖is2 [↗ gravitacija], ksb. pagrįstas mineralų dalelių skirtingu tankiu ir skirtingu judėjimo greičiu tam tikroje aplinkoje, pvz., Δ sodrinimas, ~ė klasifikacija.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kasybos terminai |  Kategorija: G |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | gravitãcin‖is1 [↗ gravitacija], pagrįstas visuotine trauka, traukos, pvz., ~ės bangos (traukos bangos, kurias spinduliuoja greitėjančiai judantys kūnai). gravitãcija [lot. gravitas — sunkumas]: 1. visuotinė trauka; 2. ksb. naudingųjų iškasenų sodrinimo metodas, paremtas įvairių mineralinių dalelių judėjimo greičių skirtumu vandenyje (šlapiasis sodrinimas) arba ore (pneumatinis, arba orinis, sodrinimas). (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kasybos terminai | Kategorija: G | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | grãvis [lot. sunkus], kairinis kirčio ženklas (`); liet. kalboje Δ žymi kirčiuotą trumpą skiemenį. gravirúoti [pranc. graver], raižikliais raižyti reljefinį arba įgilintą piešinį metale, medyje, linoleume, akmenyje, stikle, plastike; kai kada raižinys dar paėsdinamas rūgštimi. gravimètrija [gravis + ↗ …metrija]: 1. mokslas, tiriantis įvairių Žemės paviršiaus taškų laisvojo kritimo pagreitį, jo matavimo metodus ir prietaisus; 2. svorio analizė. gravimètras [gravis + ↗ …metras], prietaisas santykiniam laisvojo kritimo pagreičiui matuoti, pvz., tiriant Žemės formą, jos gelmių sandarą. gravigrãdai [lot. gravis — sunkus + gradus — žingsnis], iškastiniai žinduoliai Gravigrada, gyvenę Amerikoje iki kvartero periodo. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai