Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Graveris

grãveris [pranc. graveur]: 1. graviravimo specialistas; 2. vabalas kinivarpa Pityogenes chalcographus; gyvena Eurazijoje, gadina spygliuočius.

Gravelitas

gravelitas [pranc. gravier — žvirgždas + ↗…litas], nuosėdinė uoliena — susicementavęs žvirgždas; konglomerato atmaina.

Grave

grave [it. rimtai, sunkiai, iškilmingai], muz. labai lėtai, sunkiai, žemais tonais.

Grauvaka

grauvakà [vok. grau — pilkas + Wacke — molinga uoliena], pilkainis — nuosėdinė tamsi uoliena, kietesnė ir tankesnė už smiltainį.

Graundas

gráundas [angl. ground — žemė, dirva, pagrindas], 1. ↗ basso ostinato; 2. muz. kūrinys, pagrįstas basso ostinato; būdingas kompozitoriams verdžinalistams.

Gratuaras

gratuãras [pranc. grattoir < gratter — grandyti, skusti], plieninis grandiklis aštriomis briaunomis ir mediniu kotu; dailininkų vart. kūrinio paviršiui lyginti, dėmėms pašalinti.

Gratis

gratis [lot.], dykai, nemokamai.

Gratažas

gratãžas [pranc. grattage < gratter — grandyti, skusti], grafikos technika, imituojanti medžio raižinius; raižomas tušu nudažytas popierius arba kartonas.

Grašis

grãšis [lenk. grosz, vok. Groschen < lot. grossus — storas, stambus]: 1. senovinė Europos valstybių sidabrinė moneta; 2. XV—XVIII a. Lietuvos metalinis pinigas; 3. Austrijos piniginio vieneto šilingo ir Lenkijos piniginio vieneto zloto šimtoji dalis.

Graptolitai

graptolitai [gr. graptos — išraižytas + ↗ …litas], iškastiniai pusiauchordiniai gyvūnai Graptolithina, gyvenę jūrose nuo viršutinio kambro iki vidurinio karbono.