Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Grafitizacija

grafitizãcija: 1. metalotyroje — difuzinė grafito kristalizacija iš aušinamų geležies ir anglies, kai kurių kobalto ir nikelio lydinių, skylant nestabiliems karbidams; sumažina plieno stiprumą, plastiškumą, bet padidina atsparumą dilimui; 2. chem. polimerų ir kt. org. medžiagų virtimas angline medžiaga.

Grafitas

grafitas [vok. Graphit < gr. graphō — rašau], mineralas, pastoviausia Žemės plutoje grynosios anglies atmaina.

Grafitai

grafitai [it. graffito], sen. įrašai, ženklai ar vaizdai ant pastatų sienų ar daiktų; turėjo magiškos reikšmės, kai kada rodė daikto priklausomybę.

Grafystė

grafỹstė [vok. Grafschaft], kai kurių šalių (Airijos, Australijos, D. Britanijos, JAV, Kanados, Liberijos, N. Zelandijos) didelis adm. terit. vienetas.

Grafinis

grãfinis, ~iškas: 1. pavaizduotas brėžiniu, piešiniu, grafiku; 2. mat. Δ skaičiavimas — uždavinių sprendimas, braižant ↗ grafikus (2); brėžinių sis tema, pakartojanti arba su žinoma paklaida pakeičianti analizines operacijas.

Grafinas

grafinas [rus. grafin < it. caraffina], siaurakaklis stiklinis arba krištolinis indas vandeniui, vynu laikyti; ropinė.

Grafikas

grãfikas: 1. dailininkas, ↗ grafikos (1) kūrėjas; 2. brėžinys, vaizduojantis įv. reiškinių ir su jais susijusių veiksnių tarpusavio ryšius; 3. mat. funkcijos Δ — kreivė, vaizduojanti funkcinį ryšį; 4. produkcijos gamybos partijomis kalendorinis planas; 5. transporto priemonių (automobilių, traukinių) judėjimo pavaizdavimo būdas; tvarkaraštis.

Grafika

grãfika [gr. graphikos — užrašytas, nupieštas]: 1. dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys (pieštas, raižytas, atspaustas); 2. lingv. taisyklių sistema, nustatanti fonemų ir jų samplaikų santykius su grafemomis ir jų samplaikomis; 3. lingv. rašto kalbai būdingų priemonių visuma, pvz., grafemos, skyrybos ženklai.

Grafija

…grafija [gr. graphō — rašau], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su užrašymu, brėžimu, piešimu, spausdinimu.

Grafema

grafemà [gr. graphē — piešinys, užrašas], mažiausias reikšminis rašto kalbos vienetas, atitinkantis garsinės kalbos vienetą — fonemą (garsiniame rašte), fonologinį skiemenį (skiemeniniame rašte) arba morfemą (ideografiniame rašte).