…gonija [gr. gonē, gonos — gimdymas, gimimas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gimimu, kilme.
|
||||
…gonija [gr. gonē, gonos — gimdymas, gimimas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gimimu, kilme. gonidijos [lot. gonidia < gr. gonē — sėkla]: 1. žaliadumblių ir melsvadumblių ląstelės, su grybų hitais sudarančios atskirą sluoksnį kerpių gniužule; 2. ląstelės, atsidalijančios nuo besidauginančių siūliškų bakterijų; 3. kai kurių melsvadumblių ir žaliadumblių nejudrios nelytinio dauginimosi ląstelės. goniatitai [gr. gōnia — kampas], iškastiniai moliuskai Goniatitida, gyvenę jūrose nuo devono iki vėlyvojo permo. gongorizmas, XVII a. isp. baroko literatūros srovė, kuriai, būdinga įmantri kūrinių struktūra, puošnus, daugiažodis stilius, sudėtinga, neįprasta metaforika, simbolika, miglotos aliuzijos; pavadinimas kilo iš srovės pradininko L. de Gongoros i Argotės (de Gongora y Argote; 1561—1627) pavardės. gòngas [malaj. gong]: 1. idiofonų grupės mušamasis muz. instrumentas — didelis varinis diskas su užlenktais kraštais; mušama minkšta kuoka; 2. gongu duodamas garso signalas. gonfalonièras [it. gonfaloniere — vėliavininkas]: 1. XIII—XV a. Italijos miestų respublikų kvartalo arba viso miesto pašauktinių kariuomenės vadas; 2. Florencijos pareigūnai: nuo 1289 — miestiečių (popolanų) vyriausybės apsaugos būrio vadas; nuo 1293 — vyriausybės vadovas; XV—XVIII a. — magistrato vadovas. gondoljèras [it. gondoliere], gondolos valtininkas; gondolininkas. gondoljerà [it. gondoliera] ↗ barkarolė. gondolà [it.]: 1. vienairklė, plokščiadugnė, riestais galais Venecijos valtis; 2. aerostato kabina; 3. glžk. pusvagonis birioms medžiagoms gabenti su angomis grindyse kroviniui išpilti. gònas [gr. gōnia — kampas], g arba gon, nesisteminis plokščiojo kampo vienetas; lg = 1 gon = (π/2) 10-2 rad. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai