Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Gonija

…gonija [gr. gonē, gonos — gimdymas, gimimas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gimimu, kilme.

Gonidijos

gonidijos [lot. gonidia < gr. gonē — sėkla]: 1. žaliadumblių ir melsvadumblių ląstelės, su grybų hitais sudarančios atskirą sluoksnį kerpių gniužule; 2. ląstelės, atsidalijančios nuo besidauginančių siūliškų bakterijų; 3. kai kurių melsvadumblių ir žaliadumblių nejudrios nelytinio dauginimosi ląstelės.

Goniatitai

goniatitai [gr. gōnia — kampas], iškastiniai moliuskai Goniatitida, gyvenę jūrose nuo devono iki vėlyvojo permo.

Gongorizmas

gongorizmas, XVII a. isp. baroko literatūros srovė, kuriai, būdinga įmantri kūrinių struktūra, puošnus, daugiažodis stilius, sudėtinga, neįprasta metaforika, simbolika, miglotos aliuzijos; pavadinimas kilo iš srovės pradininko L. de Gongoros i Argotės (de Gongora y Argote; 1561—1627) pavardės.

Gongas

gòngas [malaj. gong]: 1. idiofonų grupės mušamasis muz. instrumentas — didelis varinis diskas su užlenktais kraštais; mušama minkšta kuoka; 2. gongu duodamas garso signalas.

Gonfalonieras

gonfalonièras [it. gonfaloniere — vėliavininkas]: 1. XIII—XV a. Italijos miestų respublikų kvartalo arba viso miesto pašauktinių kariuomenės vadas; 2. Florencijos pareigūnai: nuo 1289 — miestiečių (popolanų) vyriausybės apsaugos būrio vadas; nuo 1293 — vyriausybės vadovas; XV—XVIII a. — magistrato vadovas.

Gondoljeras

gondoljèras [it. gondoliere], gondolos valtininkas; gondolininkas.

Gondoljera

gondoljerà [it. gondoliera] ↗ barkarolė.

Gondola

gondolà [it.]: 1. vienairklė, plokščiadugnė, riestais galais Venecijos valtis; 2. aerostato kabina; 3. glžk. pusvagonis birioms medžiagoms gabenti su angomis grindyse kroviniui išpilti.

Gonas

gònas [gr. gōnia — kampas], g arba gon, nesisteminis plokščiojo kampo vienetas; lg = 1 gon = (π/2) 10-2 rad.