gnòmas [vok. Gnom]: 1. V. Europos mitologijoje — požemio dvasia, sauganti turtus; 2. mažytė fantastinė būtybė (dažn. bjauri), simbolizuojanti žemės jėgas; nykštukas.
|
||||
|
gnomà [gr. gnome — pamokoma mintis], sen. Rytų ir antikinėje literatūroje — eiliuotas arba prozinis pamokomasis posakis; sentencija. gneziogãmija [vok. Gnesiogamie], augalo žiedo apsidulkinimas tos pačios rūšies toli augančio augalo žiedadulkėmis. gnètumas, plikasėklis visžalis augalas Gnetum; paplitęs Azijos, Afrikos, Amerikos tropiniuose miškuose; daugiausia lianos; sėklos valgomos. gnesas [vok. Gneiss], metamorfinė juostuota uoliena, susidariusi daugiausia iš feldšpatų ir kvarco; statybinė ir apdailos medžiaga. gminà [lenk.], Lenkijos žemutinis adm. terit. vienetas. glutelinas ↗ gliutelinas. glutaminãzė ↗ gliutaminazė. glutaminas ↗ gliutaminas. glotològija [glōtta + ↗ …logija], kalbotyra (retai vartojama). |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 13 | 
Naujausi komentarai