glotogònija [glōtta + gr. gonos — gimimas], kalbos kilmė ir jos vystymasis.
|
||||
|
glotochronològija [gr. glōtta — kalba + ↗ chronologija], giminingų kalbų išsiskyrimo ir jų savarankiško egzistavimo laiko nustatymas statistiniais metodais. glosotòmija [gr. glōssa — liežuvis + ↗ …tomija], med. liežuvio įpjovimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: G |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | glosòpteris [gr. glōssa — liežuvis + pteris — papartis], iškastinis augalas papartainis Glossopteris; lapų galuose turėjo liežuvio pavidalo plunksniškų išaugų; buvo labai paplitęs paleozojuje. glosoplègija [gr. glōssa — liežuvis + plēgē — pažeidimas], liežuvio paralyžius. glosolãlija [gr. glōssa — nesuprantamas žodis + laleō — kalbu]: 1. beprasmių žodžių, sektantų laikomų dievo balsu, šaukimas ekstazės būsenoje; Δ paplitusi kai kurių sektų rel. kultuose; 2. beprasmiai garsų junginiai tautosakoje, pvz., užkalbėjimuose, priedainiuose. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Religiniai terminai | Kategorija: G | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | glositas [gr. glōssa — liežuvis], liežuvio uždegimas. glosemãtika [gr. glōssa — kalba + sēma — ženklas], struktūralizmo kryptis, komutacijos metodu tirianti kalbos struktūros ryšius su kitų semiotinių sistemų struktūromis. glosãtorius [lot. glossator <↗ glosa], senų ir mažai vartojamų žodžių bei posakių, pasitaikančių kuriame nors senoviniame (dažn. juridiniame) veikale, aiškintojas. glosãrijus [lot. glossarium < ↗ glosa], pasenusių ir mažai vartojamų žodžių aiškinamasis žodynas prie kurio nors teksto (dažn. senovinio). |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai