Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Glosa

glosà [gr. glōssa — tarminis arba pasenęs žodis]: 1. sen. rankraščio paraštėje arba tarp eilučių parašytas teksto nesuprantamo žodžio arba posakio paaiškinimas, vertimas; 2. isp. lyrikos forma — eilėraštis, kurio pradžioje yra kito kūrinio eilutės (moto), toliau kiekvienos tų eilučių motyvas plėtojamas atskiroje strofoje, o strofos gale moto eilutė pakartojama.

Glorija

glòrija [it. gloria — švytėjimas], retas optinis atmosferos reiškinys: spalvotas ratilas (vainikas) apie žmogaus (stebėtojo) ar kokio daikto šešėlį, krintantį ant netoli esančio debesies ar tiršto rūko; dažn. matomas kalnuose, kai debesys yra žemiau stebinčiojo, arba skrendant virš debesų.

Glomerulonefritas

glomerulonefritas [lot. glomerulus — kamuolėlis + gr. nephros — inkstas], inkstų uždegimas; daugiausia pažeidžiami inkstų kamuolėliai.

Gloksinija

gloksinija, daugiametė žolė arba puskrūmis Gloxinia; savaime auga Amerikos tropikuose; auginama kaip gėlė.

Glochidija

glochidija [gr. glōchis — geluonis], dvigeldžių moliuskų lerva, laikinai parazituojanti ant kai kurių gėlavandenių žuvų.

Globulinai

globulinai [lot. globulus — rutulėlis], baltymų (dažn. paprastųjų) grupė; jų molekulė beveik rutuliška; Δ yra ląstelių citoplazmos, kraujo plazmos, limfos komponentai, kai kurie, pvz., γ globulinai, didina organizmo atsparumą.

Globulė

glòbulė [lot. globulus — rutulėlis], mažas tamsus sferinis kosm. dulkių darinys, matomas šviesių kosm. ūkų fone.

Globoidinis

globòidin‖is [lot. globus — rutulys + gr. eidos — pavidalas], susijęs su tam tikru įgaubtu (globoido formos) kūnu, pvz., ~ė pavara turi įgaubtą slieką.

Globinas

globinas [lot. globus — rutulys], hemoglobino molekulės baltyminė dalis, susijungusi su hemu.

Globigerina

globigerinà [lot. globus (kilm. globi) — rutulys + gero — nešu], pirmuonis Globigerina; gyvena jūrų ir vandenynų dugne.