|
-> glosà [gr. glōssa — tarminis arba pasenęs žodis]: 1. sen. rankraščio paraštėje arba tarp eilučių parašytas teksto nesuprantamo žodžio arba posakio paaiškinimas, vertimas; 2. isp. lyrikos forma — eilėraštis, kurio pradžioje yra kito kūrinio eilutės (moto), toliau kiekvienos tų eilučių motyvas plėtojamas atskiroje strofoje, o strofos gale moto eilutė pakartojama.
glòrija [it. gloria — švytėjimas], retas optinis atmosferos reiškinys: spalvotas ratilas (vainikas) apie žmogaus (stebėtojo) ar kokio daikto šešėlį, krintantį ant netoli esančio debesies ar tiršto rūko; dažn. matomas kalnuose, kai debesys yra žemiau stebinčiojo, arba skrendant virš debesų.
glomerulonefritas [lot. glomerulus — kamuolėlis + gr. nephros — inkstas], inkstų uždegimas; daugiausia pažeidžiami inkstų kamuolėliai.
gloksinija, daugiametė žolė arba puskrūmis Gloxinia; savaime auga Amerikos tropikuose; auginama kaip gėlė.
-> glochidija [gr. glōchis — geluonis], dvigeldžių moliuskų lerva, laikinai parazituojanti ant kai kurių gėlavandenių žuvų.
globulinai [lot. globulus — rutulėlis], baltymų (dažn. paprastųjų) grupė; jų molekulė beveik rutuliška; Δ yra ląstelių citoplazmos, kraujo plazmos, limfos komponentai, kai kurie, pvz., γ globulinai, didina organizmo atsparumą.
glòbulė [lot. globulus — rutulėlis], mažas tamsus sferinis kosm. dulkių darinys, matomas šviesių kosm. ūkų fone.
globòidin‖is [lot. globus — rutulys + gr. eidos — pavidalas], susijęs su tam tikru įgaubtu (globoido formos) kūnu, pvz., ~ė pavara turi įgaubtą slieką.
globinas [lot. globus — rutulys], hemoglobino molekulės baltyminė dalis, susijungusi su hemu.
-> globigerinà [lot. globus (kilm. globi) — rutulys + gero — nešu], pirmuonis Globigerina; gyvena jūrų ir vandenynų dugne.
Puslapis 1,380 iš 2,099« Pirmas«...1,3761,3771,3781,3791,3801,3811,3821,3831,3841,385...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai