gliukòzė [gr. glykys — saldus], dažniausias gamtoje angliavandenis C6H2O6; bespalviai kristalai, gerai tirpsta vandenyje; svarbiausias visų organizmų energijos rezervas; vynuogių cukrus.
|
||||
|
gliukagònas [gr. glykys — saldus + gonos — gimimas], kasos hormonas; reguliuoja organizmo angliavandenių apykaitą, didina cukraus kiekį kraujyje, skatina glikogeno skilimą. glisúoti [pranc. glisser — slysti], laivui slysti vandens paviršiumi. glissé [sk. glisė; pranc. glisser — šliaužti], klasikinio šokio parengties judesys; žengiant žingsnį, kojų pirštų galai šliaužia grindimis; dažn. po šio žingsnio daromas šuolis arba piruetas. glissando [it. slystant], muz. artikuliacijos rūšis; atlikėjas lengvai ir sklandžiai pereina nuo vieno garso prie kito (natose žymimas pirmas ir paskutinis Δ garsas); būdinga daugiausia styginiams ir pučiamiesiems instrumentams.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: G |  Peržiūrėta: 17 |  Nėra komentarų | gliseris [pranc. glisseur], greitas, plokščiadugnis, trumpas, nedidelės grimzlės kateris, kuris plaukia slysdamas vandens paviršiumi. gliptotekà [glyptos + gr. thēkē — saugykla], gliptikos kūrinių — nedidelių akmenų (gemų, kamėjų) rinkinys, muziejus. gliptodòntai [gr. glyptos — išdrožtas, išraižytas + odus (kilm. odontos) — dantis], iškastiniai žinduoliai Glyptodontidae, gyvenę P. Amerikoje nuo eoceno iki pleistoceno. gliptika [pranc. glyptique < gr. glyphō — išdrožiu, išraižau], taikomosios dekoratyvinės dailės rūšis; brangakmenių, pusbrangių akmenų, stiklo skulptūrinis apdorojimas (raižymas, graviravimas, drožyba). gliomà [< gr.], centrinės nervų sistemos navikas iš neuroglijos ląstelių. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai