gletas [vok. Glätte], raudonas švino oksido pigmentas.
|
||||
|
glejus [angl. gley], šviesi dirvožemio profilio dalis, blogai praleidžianti orą. gledičija [pagal vok. botaniko Gledičo (Gleditsch) pavardę], ankštinis dygliuotas medis Gleditsia; paplitęs Amerikoje, Afrikoje, R. Azijoje; auginama kaip dekoratyvinis augalas. glazūrúoti [vok. glasieren], aptraukti ką nors glazūra. glazūrà [vok. Glasur < Glas — stiklas], plonas, degimu sutvirtintas skaidraus, matinio arba spalvoto stiklo sluoksnis, dengiantis keraminius dirbinius, kad jie būtų gražesni, stipresni, atsparesni chem. poveikiams, geresnių dielektrinių savybių.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: G |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | glaukonitas [gr. glaukos — žalsvas], mineralas hidrožėrutis; vart. vandeniui minkštinti, dažams gaminti, kalio druskoms gauti. glaukomà [gr. glaukoma < glaukos — žalsvas], akių liga, kuriai būdinga aukštas akispūdis ir tolydžio silpnėjantis regėjimas. glaukofãnas [gr. glaukos — žalsvas + phanos — šviesus, ryškus], mineralas, šarminis amfibolas. glauberitas [taip pavadintas dėl to, kad turi Glauberio druskos], mineralas, kalcio ir natrio sulfatas CaNa2[SO4]2. glãsis [pranc. glacis — šlaitas], lėkštas (iš priešininko pusės) žemių pylimas įtvirtinimo išorinio griovio priekyje. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai