glase [pranc. glacé — blizgus], plonas šilkinis blizgantis audinys.
|
||||
glase [pranc. glacé — blizgus], plonas šilkinis blizgantis audinys. glándos [pranc. glande < lot. glans (kilm. glandis) —gilė], šnek. padidėjusios tonsilės. glagòlica [< sen. sl. glagol — žodis], viena iš dviejų seniausių slavų abėcėlių; kilusi iš gr. rašto; vartota iki XII a. gladiòlė [lot. gladiolus — kardelis], kardelis — daugiametė svogūninė gėlė Gladiolus. gladiãtorius [lot. gladiator < gladius — kardas], sen. Romoje — rungtynių dalyvis (vergas, karo belaisvis ar pasmerktas nusikaltėlis), kovojęs amfiteatro arenoje su kt. gladiatoriais arba laukiniais žvėrimis. glaciològija [lot. glacies — ledas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis ledynų kilmę, raidą, savybes, geogr. pasiskirstymą ir ryšius su geogr. aplinka. glaciãlinis [↗ glacialas], susijęs su ledynais, ledynmečiais. glaciãlas [lot. glacialis — leduotas], geol. ledynmetis. giùncas [pagal Dunojaus intako Giunco (vok. Günz) pavadinimą], seniausias kvartero periodo ledynmetis Alpėse. giùisas [ol. geus], I ir II rango karo laivų vėliava, kai jie stovi išmetę inkarą. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai