germinãcinis [↗ germinacija], gemalinis.
|
||||
|
germinãcija [lot. germinatio < germen (kilm. germinis)— užuomazga, gemalas], gemalo susidarymas, sėklos, sporos dygimas. germanizúoti, vokietinti. germanizmas, žodis arba posakis, paimtas iš germanų kalbų, pvz., liet. gatvė < š. germanų gatvō. germanizãcija, vokietinimas. germanistika, germanų kalbų, literatūros ir tautosakos mokslas; germanų filologija. germanistas, germanų kalbų, literatūros ir tautosakos tyrėjas. germãnis [pagal lotynišką Vokietijos (lot. Germania) pavadinimą], chem. elementas Ge, atom. Nr. 32; metalas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: G |  Peržiūrėta: 12 |  Nėra komentarų | germãnai [lot. Germani]: 1. sen. genčių grupė, gyvenusi Vid., V. ir P. v. Europoje; 2. artimomis indoeuropiečių šeimos kalbomis, sudarančiomis atskirą grupę, kalbančios tautos (anglai, danai, norvegai, olandai, švedai, vokiečiai ir kt.). gèrlskautė [angl. girl-scout < girl — mergaitė + scout — žvalgas], skaučių (mergaičių) organizacijos narė. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai