genofòndas [↗ genas + ↗ fondas], vienos organizmų populiacijos santykiškai pastovi genų visuma.
|
||||
|
genocidas [gr. genos — giminė, gentis + lot. caedo — žudau], ištisų gyventojų grupių naikinimas rasiniais, nacionaliniais arba religiniais motyvais. genitỹvas [lot. (casus) genitivus < geno — gimdau], kilmininko linksnis. genitãlijos [lot. genitalia], lyties organai. …geninis [gr. genos — giminė, kilmė], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kilme, su atsiradimu. gènijus [lot. genius]: 1. romėnų mituose — dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia; 2. didžiuliai proto sugebėjimai, nepaprastas kūrybingumas; 3. didžiausių sugebėjimų, talento žmogus. genialùs [lot. genialis]: 1. turintis didžiausių kūrybinių gabumų, labai talentingas; 2. sukurtas genijaus. genèzė [gr. genesis — kilmė, atsiradimas], daikto, reiškinio atsiradimas, vystymasis, tapsmas. genètinis: 1. susijęs su geneze, tiriantis kieno nors kilmę, raidą; 2. susijęs su genetika. genètika [gr. genetikos — susijęs su kilme, gimimu], mokslas apie organizmų paveldimumą ir kintamumą, jų paveldimos informacijos realizaciją. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 102 | 
Naujausi komentarai