Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Gabras

gãbras [it. gabbro; pagal Italijos Gabro (Gabbro) vietovės pavadinimą], kristalinė tamsi uoliena; statybinė ir apdailos medžiaga.

Gabionas

gabiònas [pranc. gabion < it. gabbione — didelis narvas], vielinio tinklo dėžė, prikrauta akmenų ar kitokio balasto, bunoms statyti, upių krantams, damboms sutvirtinti.

Gabelė

gabèlė [pranc. gabelle < arab. al kabala — mokestis], Prancūzijoje vid. amžiais — druskos mokestis, kurį mokėdavo valstiečiai.

Gabaritas

gabaritas [pranc. gabarit], išorinė daiktų apybrėža, matmenys, pvz., transporte — ribinis statinių arba transporto priemonių kontūras (ppr. plokštumoje, statmenoje kelio ašiai), netrukdantis transporto priemonėms saugiai judėti.

Gabardinas

gabardi‖nas [pranc. gabardine], specialaus pynimo audinys iš suktų šukuotinių vilnonių, medvilninių siūlų arba chem. pluošto; ~o paviršiuje yra smulkūs ranteliai, sudarantys 60—70° kampą su audinio kraštu; vart. apsiaustams, kostiumams.

Fužeras

fužèras [pranc. fougère — papartis], didelė, plati taurė su aukšta kojele.

Fuzulinidai

fuzulinidai, iškastiniai pirmuonys Fusulinidae, gyvenę Eurazijoje, Afrikoje ir Š. Amerikoje karbono ir permo perioduose.

Fuzinis

fùzin‖is, ~ės kalbos — kalbos, kuriose paplitusi ↗ fuzija (2), pvz., sanskritas.

Fuzilierius

fuziliẽrius [pranc. fusiller < fusil — šautuvas], XVII—XX a. pr. kavaleristas arba pėstininkas; iš pradžių fuzilieriai buvo ginkluoti fuzėja — titnaginiu šautuvu.

Fuzija

fùzija [pranc. fusion < lot. fusio — (išsi)liejimas]: 1. ek. didelių kapit. įmonių susiliejimas; 2. lingv. morfemų susiliejimas, pakeičiantis morfemų fonetinę sudėtį.