fundãtorius [lot. fundator], įsteigėjas, įkūrėjas; dovanotojas.
|
||||
fundãtorius [lot. fundator], įsteigėjas, įkūrėjas; dovanotojas. fundameñtas [lot. fundamentum], ko nors pagrindas, pamatas, atrama. fundamentalùs [↗ fundamentas], tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis. fundamentalizmas [↗ fundamentas], konservatyvi dab. protestantizmo srovė; Bibliją laiko krikščionybės pagrindu, atmeta bet kokią jos kritiką. fundãcija [lot. fundatio — įkūrimas, steigimas], turto užrašymas visuomenės naudai; visuomenei naudingos įstaigos įsteigimas asmeninėmis lėšomis. fumològija [lot. fumus — dūmai + ↗ …logija], mokslas, tiriantis procesus, kuriuos sukelia organizme tabako rūkymas. fumigãtorius [lot. fumigator < fumigo — aprūkau], mašina ž. ū. augalų ir gyvulių ligų sukėlėjams bei kenkėjams naikinti fumigantais. fumigántas [lot. fumigans (kilm. fumigantis) — rūkantis, smilkantis], chemikalas, kurio garais arba dujomis naikinami augalų kenkėjai ir ligų sukėlėjai, dezinfekuojamos patalpos. fumigãcija [pranc. fumigation < lot. fumigans rūkantis, smilkantis], augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, patalpų parazitų naikinimas fumigantais. fumaròlė [it. fumarola < fumo — dūmai], karšta vulkaninių dujų arba garų srovė, trykštanti iš vulkano plyšių arba iš ką tik išsiliejusios lavos srauto paviršiaus. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai