fruktifikãcija [lot. fructus — vaisius + facio — darau], derėjimas — augalų vaisių susidarymas.
|
||||
fruktifikãcija [lot. fructus — vaisius + facio — darau], derėjimas — augalų vaisių susidarymas. fruktidòras [pranc. fructidor < lot. fructus — vaisius + gr. dōron — dovana], Prancūzijoje 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus dvyliktasis mėnuo (VIII.18—19 — IX.17—18). fru [šved.], skandinaviškas kreipimasis į ištekėjusią moterį. frotolà [it. frottola < frotta — minia], dainos žanras; italų XV—XVI a. daugiabalsė (3—4 balsų) pasaulietinio turinio strofinė daina; buvo dainuojama karnavaluose ir teatro vaidinimuose. frote [pranc. frotté], medvilninis arba lininis audinys, kurio 1 arba abi pusės kilpotos; vart. rankšluosčiams, chalatams. frontònas [pranc. fronton, it. frontone], trikampė ar pusapvalė viršutinė pastato fasado (kai kada durų, lango) dalis. frontolizė [↗ frontas + gr. lysis — ištirpimas], atmosferos ↗ fronto (6) nykimas. frontogenèzė [↗ frontas + ↗ genezė], atmosferos ↗ fronto (6) susidarymas ir stiprėjimas. frontitas [lot. frons (kilm. frontis) — kakta], kaktinio ančio (sinuso) uždegimas. frontispisas [pranc. frontispice < lot. frons (kilm. frontis) — kakta + aspicio — žiūriu], knygos lapas su piešiniu ar raižiniu, įdėtas prieš titulinį lapą. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai