fròntininkas, fronto karys.
|
||||
|
fròntas [pranc. front < lot. frons (kilm. frontis) — kakta]: 1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstytos kariuomenės pusė, atsukta į priešą; 2. rajonas, kuriame išdėstyta veikianti kariuomenė; 3. TSRS ginkluotųjų pajėgų aukščiausias operatyvinis strateginis junginys karo veiksmų teatre, susidedantis iš kelių armijų; 4. jungtinės visuomenės jėgos bendriems veiksmams, pvz., liaudies Δ; masinių veiksmų veiklos sritis; 5. fiz. bangos Δ — vienodų bangos fazių paviršius, ribojantis tą aplinkos dalį, kurioje dar nėra virpesių; 6. meteor. skirtingų oro masių pereinamoji zona, jų sąlyginis skiriamasis paviršius; atmosferos Δ.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai, Meteorologijos terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 8 |  Nėra komentarų | frontal‖ùs [pranc. frontal < lot. frontalis]: 1. atkreiptas veidu į žiūrovą (apie figūras tapyboje, skulptūroje); 2. nukreiptas į fronto (priešakinę) pusę, pvz., ~i ataka; 3*. bendras, apimantis visus, atliekamas vienu laiku. frontãlinis [pranc. frontal < lot. frontalis]: 1. med. kaktinis, kaktikaulio, pvz., Δ žvynas; 2. ↗ frontalus. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: F | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | frondúoti [pranc. fronder], reikšti nepasitenkinimą, daugiausia asmeniniais, neprincipiniais motyvais. frònda [pranc. Fronde < fronde — mėtyklė]: 1. 1648—53 Prancūzijos visuomenės socialinis politinis judėjimas prieš absoliutizmą; 2*. neprincipinė, nerimta opozicija; opozicija asmeniniais motyvais. fròilen [vok. Fraulein], vokiškas kreipimasis į merginą. froidizmas, austrų mokslininko Z. Froido (Freud; 1856—1939) psichinių sutrikimų bei jų gydymo teorija ir jos pagrindu XX a. pradžioje susikūrusi idealistinė teorija, aiškinanti visuomenės, žmogaus gyvenimą, kultūrą bei kūrybos procesus pirminiais, nesąmoningais (ypač seksualiniais) potraukiais. frỹzeris [angl. freezer < freze — šalti], įrenginys valgomųjų ledų mišiniui plakti ir šaldyti. frizas [pranc. frise, vok. Fries]: 1. vidurinė antablemento juosta (tarp architravo ir karnizo); 2. horizontali dekoratyvinė juosta, skaidanti statinio arba taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinio plokštumas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai