fortifikãcija [lot. fortificatio — įtvirtinimas]: 1. karo inžinerijos mokslas apie vietos įtvirtinimą mūšiams; 2. karo inžinerijos statinys, įtvirtinimas.
|
||||
fortifikãcija [lot. fortificatio — įtvirtinimas]: 1. karo inžinerijos mokslas apie vietos įtvirtinimą mūšiams; 2. karo inžinerijos statinys, įtvirtinimas. fortepijõnas [vok. Fortepiano < it. forte — garsiai + piano — tyliai], klavišinis muz. instrumentas; garsas išgaunamas, nuspaudžiant klavišus, sujungtus su plaktukėliais, kurie suduoda per stygas. forte [it. stipriai, garsiai], muz. stipriai, garsiai, visa garso jėga. fòrtas [vok. Fort, pranc. fort < lot. fortis — stiprus], įtvirtintas statinys (ppr. tvirtovės, gynybinio rajono ar linijos dalis), pritaikytas ilgai žiedinei gynybai visiškame apsupime. forštèvenis [ol. voorsteven], laivapriekio sija, jungianti abi šonines apkalas. foršlãgas [vok. Vorschlag < vor—prieš + Schlag — smūgis], muz. melizmų rūšis; vienos arba kelių natų melodinė puošmena, esanti prieš pagr. natą ir, atliekant melodiją, lyg susiliejanti su pagr. nata žymimu garsu. forsúoti [pranc. forcer — greitinti, spartinti]: 1. didinti, spartinti kurios nors veiklos tempą, įtampą; 2. pabrėžtinai didinti muz. garso skambesio stiprumą; 3. šturmu įveikti gamtinę kliūtį, pvz., upę, prie kurios įsitvirtinęs priešas. forpòstas [vok. Vorposten < ol. voorpost], priešakinis postas, priešakinė pozicija. forpolimèras [vok. vor — prieš + ↗ polimeras], nedidelės molekulinės masės polimeras, kurio molekulėje yra reaktingų grupių, pvz., rezolinė, epoksidinė derva. fòrpikas [angl. forepeak, ol. voorpiek], laivapriekio patalpa. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai