Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fortifikacija

fortifikãcija [lot. fortificatio — įtvirtinimas]: 1. karo inžinerijos mokslas apie vietos įtvirtinimą mūšiams; 2. karo inžinerijos statinys, įtvirtinimas.

Fortepijonas

fortepijõnas [vok. Fortepiano < it. forte — garsiai + piano — tyliai], klavišinis muz. instrumentas; garsas išgaunamas, nuspaudžiant klavišus, sujungtus su plaktukėliais, kurie suduoda per stygas.

Forte

forte [it. stipriai, garsiai], muz. stipriai, garsiai, visa garso jėga.

Fortas

fòrtas [vok. Fort, pranc. fort < lot. fortis — stiprus], įtvirtintas statinys (ppr. tvirtovės, gynybinio rajono ar linijos dalis), pritaikytas ilgai žiedinei gynybai visiškame apsupime.

Forštevenis

forštèvenis [ol. voorsteven], laivapriekio sija, jungianti abi šonines apkalas.

Foršlagas

foršlãgas [vok. Vorschlag < vor—prieš + Schlag — smūgis], muz. melizmų rūšis; vienos arba kelių natų melodinė puošmena, esanti prieš pagr. natą ir, atliekant melodiją, lyg susiliejanti su pagr. nata žymimu garsu.

Forsuoti

forsúoti [pranc. forcer — greitinti, spartinti]: 1. didinti, spartinti kurios nors veiklos tempą, įtampą; 2. pabrėžtinai didinti muz. garso skambesio stiprumą; 3. šturmu įveikti gamtinę kliūtį, pvz., upę, prie kurios įsitvirtinęs priešas.

Forpostas

forpòstas [vok. Vorposten < ol. voorpost], priešakinis postas, priešakinė pozicija.

Forpolimeras

forpolimèras [vok. vor — prieš + ↗ polimeras], nedidelės molekulinės masės polimeras, kurio molekulėje yra reaktingų grupių, pvz., rezolinė, epoksidinė derva.

Forpikas

fòrpikas [angl. forepeak, ol. voorpiek], laivapriekio patalpa.