|
-> formúoti [lot. formare]: 1. sudaryti, organizuoti; 2. suteikti kam nors kokią nors formą; ugdyti kame nors (kuriame asmenyje) tam tikrus charakterio bruožus; suteikti kam užbaigtą pavidalą; 3. liejininkystėje — gaminti liejimo formą iš formavimo mišinio.
formuõtė [lot. formare — suformuoti], suformuotas kariuomenės junginys, kar. dalis.
formulúoti [↗ formulė], aiškiai ir tiksliai išreikšti mintį, uždavinio sąlygą, taisyklę.
formulũotė [lot. formula — forma, pavyzdys, taisyklė], kurios nors taisyklės, dėsnio, išvados apibrėžimas, nusakymas.
-> formuliãras [vok. Formular < lot. formula — forma]: 1. blankas aktams, sutartims, protokolams ir kt. dokumentams rašyti; 2. bibliotekos skaitytojo kortelė, kurioje registruojamos skaitytojo paimtos knygos; knygos įskaitos kortelė; 3. Rusijos imperijos valdininkų ir karininkų tarnybos lapas.
fòrmulė [lot. formula — forma, taisyklė]: 1. trumpas ir tikslus kurios nors taisyklės, santykio, dėsnio ir pan. apibrėžimas; 2. mat. teiginio ar apibrėžimo simbolinis užrašymas skaičiais, raidėmis ir mat. ženklais; 3. cheminė Δ — chem. elemento, junginio molekulės kokybinės, kiekybinės sudėties ir sandaros žymėjimas chem. simboliais.
formikãriumas [lot. formica — skruzdėlė], dirbtinis skruzdėlynas (dažn. iš gipso), naud. skruzdėlių biologijai tirti.
formiãtai [lot. (aciditas) form(ica) —skruzdžių rūgštis], org. junginiai; skruzdžių rūgšties druskos ir esteriai.
formãtas [pranc. format < lot. formo — suteikiu pavidalą]: 1. popieriaus lapo ar gatavo spaudinio plotis ir aukštis; 2. brėžinių, kitokių techn. dokumentų matmenys.
-> formántas [lot. formans (kilm. formantis) — sudarantis]: 1. žodžių darybos priemonė ar priemonių visuma, skirianti darinį nuo pamatinio žodžio arba sudurtinį žodį nuo pamatinių žodžių, pvz., „atkelti”, „lėktuvas”; 2. fiz. energijos susikoncentravimo sritis garso spektrogramoje, gautoje spektrografu.
Puslapis 1,449 iš 2,099« Pirmas«...1,4451,4461,4471,4481,4491,4501,4511,4521,4531,454...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai