foraminifèrai [lot. foramen (kilm. foraminis) — anga + fero — nešu], pirmuonys Foraminifera; gyvena jūrose ir vandenynuose; turi kriauklę.
|
||||
|
fontãnas [it. fontana < lot. fons (kilm. fontis) — šaltinis]: 1. vandens, kurio kito skysčio arba dujų čiurkšlė, išstumiama slėgiu (ppr. į viršų); 2. dekoratyvinis įrenginys su vandens, čiurkšle ir rezervuaru; 3*. neišsenkantis, gausus ko nors srautas, pvz., žodžių Δ. fonotekà [↗ fono… + gr. thēkē — dėžė, talpykla], fonogramų (gramofono plokštelių, magnetofono, videomagnetofono juostų, įgarsintų kinofilmų) rinkinys, archyvas. fonoskòpas [↗ fono… + ↗…skopas], prietaisas fonetinėms kalbos ypatybėms ir kalbančiojo lūpų bei veido raumenų judesiams tirti. fonònas [< gr. phōnē — garsas], kvazidalelė, reiškianti medžiagos tampriųjų virpesių kvantą (lemia medžiagos šilumines savybes). fonomètras [↗ fono… ↗ metras], prietaisas garso arba triukšmo garsumo lygiui matuoti. fonològija [↗ fono… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis fonemas ir įvairius fonemų požymius. fonokardiogrãfija [↗ fono… + ↗ kardiografija], širdies veiklos sukeliamų garsų užrašymas ir tyrimo metodas. fonogram‖à [↗ fono… + gr. gramma — užrašas]: 1. garso (kalbos, muzikos arba sutartinio signalo) įrašas plokštelėje, magnetofono juostoje, kino juostoje; 2. grafinis ženklas, fiksuojantis garsinius kalbos elementus (garsus, fonemas, skiemenis); ~os yra abėcėlinio rašto raidės, skiemeninio rašto ir dantiraščio rašmenys. fonogrãfinis [↗ fonografas], Δ raštas — garsinis raštas, kurio ženklai žymi ne skiemenis, žodžius ar sąvokas, o garsus (pvz., arabų, aramėjų, finikiečių, graikų, lotynų raštai ir jų modifikacijos). |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 13 | 
Naujausi komentarai