fonogrãfas [↗ fono… + gr. graphō — rašau], pirmasis garso įrašymo ir atgaminimo aparatas, kurį sukūrė T. A. Edisonas (JAV) 1878.
|
||||
|
fono… [gr. phōnē —garsas, balsas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su garsu. fònika [gr. phōnikos — skambantis], poetinės kalbos garsyno savybės (eufonija, instrumentuotė) ir jas tirianti poetikos šaka. foniãtrija [gr. phōnē — balsas + iatreia — gydymas], mokslas apie balso organus ir jų ligas. fonètin‖is [gr. phōnētikos], lingv. susijęs su fonetika, priklausantis fonetikai, garsinis. fonètikas [gr. phōnētikos — garsinis], ↗ fonetikos (1) specialistas. fonètika [gr. phōnētikē]: 1. mokslas, tiriantis akustines ir fiziologines (artikuliacines) kalbos garsų ypatybes; 2. kurios nors kalbos garsų akustinės ir artikuliacines ypatybės. fonendoskòpas [gr. phōnē — garsas + endon — viduje + ↗ …skopas], med. prietaisas vidaus organų (ppr. širdies ir plaučių) garsams klausyti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 21 |  Nėra komentarų | fonemà [gr. phōnēma — garsas], kalbos garsinės sistemos mažiausias vienetas, skiriantis tos kalbos žodžius ar morfemas, pvz., fonemos „g” ir „k” žodžiuose „geras” ir „keras”. fondu [sk. fondiu; pranc. ištirpęs], klasikinio šokio judesys; vienas batmano rūšių. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai