fòkas [ol. fok], burlaivio priekinio stiebo (fokstiebio) žemutinė tiesioji burė.
|
||||
fòkas [ol. fok], burlaivio priekinio stiebo (fokstiebio) žemutinė tiesioji burė. fokãlinis [lot. focus — židinys], fiz. židinio; susijęs su židiniu. foje [pranc. foyer — židinys], visuomeninio pastato vestibiulis, laukiamasis. fògtas [vok. Vogt < lot. (ad)vocatus — patikėtinis], V. Europoje (ypač Vokietijoje) vid. amžiais — pareigūnas, vykdęs administracines, teismines ir visuomenės saugumo funkcijas tam tikroje teritorijoje — fogtijoje. foburdònas [pranc. faux-bourdon — netikras bosas], XV—XVI a. muz. komponavimo būdas, pagrįstas lygiagrečiais sekstakordais arba kvintos ir oktavos akordais. …fobija [gr. phobos — baimė], antroji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti ko nors baimę, vengimą, neprisitaikymą, menką sąveiką su kuo nors. fobija [gr. phobos — baimė], med. liguista įkyri nepagrįsta baimė. …fobas [gr. phobos — baimė], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas bijo, vengia ko, neprisitaikęs prie ko ar priešiškas kam. fòbas [angl. f(ree) o(n) b(oard) — su pristatymu į denį], pirkimo ir pardavimo sutarties išlyga, kuria pardavėjas prisiima visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu ir pakrovimu į laivą. fluotãnas, vaistas; vart. skausmui malšinti per operacijas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai