fluorúoti, dėti fluoro į geriamąjį vandenį.
|
||||
fluorúoti, dėti fluoro į geriamąjį vandenį. fluoròzė, apsinuodijimas fluoru. fluoroplãstas [↗ fluoras +↗ plastikas], fluoro turintis polimeras; kietas, chem. reagentams atsparus plastikas. fluorogrãfija [↗ fluor(escencija) + ↗ …grafija], žmogaus organų rentgeninio atvaizdo fluorescuojančiame ekrane fotografavimas. fluorofòrt‖as [↗ fluor(as) + ↗ ofortas]: 1. grafikos technika: piešinys kuriamas vaškuotoje stiklo plokštėje, ėsdinamas vandenilio fluoridu, tepamas dažais ir spausdinamas drėgname popieriuje; 2. ~o technika sukurtas dailės kūrinys. fluorlònas, sintetinio pluošto, turinčio fluoro, atmaina. fluoritas, mineralas, kalcio fluoridas CaF2; fliusas; be to, vart. vandenilio fluorido rūgščiai gaminti. flúorinti, įjungti fluoro atomus į org. junginių molekules. fluoridai, fluoro junginiai su kt. chem. elementais, išskyrus helį, neoną ir argoną. fluorescúoti [↗ fluorescencija], švytėti, kol veikia švytėjimą sukeliantis veiksnys. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai