fluoresceñcija [pagal mineralo fluorito pavadinimą], trumpos trukmės liuminescencija.
|
||||
fluoresceñcija [pagal mineralo fluorito pavadinimą], trumpos trukmės liuminescencija. flúoras [vok. Fluor < lot. fluor — srovė, tekantis skystis], chem. elementas F, atom. Nr. 9; žalsvai gelsvos dujos. fluorapatitas [↗ fluoras + ↗ apatitas], mineralas, apatito atmaina, turinti fluoro. fluktuãcija ↗ fliuktuacija. fluidas [lot. fluidus — tekantis]: 1. skystis; 2. fiz. hipotetinis skystis, kuriuo iki XVIII a. buvo aiškinami magnetizmo, elektros reiškiniai; 3. spiritizme — psichinė srovė, spinduliuojanti iš žmogaus kūno. flotilė [pranc. flottille]: 1. tam tikro vandens baseino karo laivų junginys, pvz., Baltijos jūros Δ, Ladogos Δ; 2. operatyvinis arba taktinis karo laivų junginys; 3. sporto, žvejybos, verslo ar kitokių laivų grupė. flotãcija [angl. flo(a)tation — išplaukimas, iškilimas], naudingųjų iškasenų sodrinimo skystyje būdas, pagrįstas tuo, kad skirtingų mineralų smulkių dalelių paviršius nevienodai drėksta. florogliucinas [gr. phlōros (chlōros) — gelsvas (žalsvas) + glykys — saldus], org. junginys C6H3(OH)3; fenolis; bespalviai, ore tamsėjantys kristalai. florizmas [lot. flos (kilm floris) — žiedas, gėlė], paveikslų kūrimas iš džiovintų augalų. floristinis, susijęs su floristika, pvz., Δ žemėlapis, Δ rajonavimas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai