flokònė [pranc. flocon], sunkus dvisluoksnis vilnonis drapas, kurio gerojoje pusėje yra ryškus raštuotas reljefinis pūkas; vart. vyriškiems paltams.
|
||||
|
flòkenai [vok. Flocken — dribsniai], apskriti arba elipsiški plieno vidiniai įtrūkiai, lūžyje panašūs į sidabrinio atspalvio dribsnius; blogina plieno mech. savybes.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mechanikos terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | flogopitas [gr. phlogōpos— ugninės spalvos], žėručių grupės mineralas, magnio aliumosilikatas; elektroizoliacinė medžiaga. flogistònas [gr. phlogistos — degus], pagal XVIII a. chemijoje vyravusias klaidingas pažiūras, ypatingas degumo pradas, esąs degiosiose medžiagose; joms degant, Δ išlekiąs. floemà [gr. phloios — žievė], karniena — aukštesniųjų augalų apytakinis audinys, kuriuo org. medžiagų tirpalai patenka į visas augalo dalis. fliuvioglaciãlin‖is [lot. fluvius — upė + glacialis— ledinis], geol. susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla, pvz., ~ės nuogulos. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geologijos terminai | Kategorija: F | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | fliuviãlinis [lot. fluvialis — upinis], susijęs su erozine ir akumuliacine upių veikla; upinis. fliùtbetas [vok. Flut — tėkmė + Bett — guolis], užtvankos, šliuzo ar kito patvenkiančio hidrotechninio įrenginio dalis, per kurią teka vanduo. fliùsas2 [vok. Fluβ], priedai, dedami į lydomas medžiagas, kad vyktų tam tikros reakcijos, pvz.. metalurgijoje — kad lengviau susidarytų šlakai, suvirinimo ir litavimo technikoje — kad apsaugotų siūlę nuo oksidavimosi, redukuotų oksidus, susidarančius virinamų metalų paviršiuje, keramikoje — kad molio dirbiniai sukeptų žemesnėje temperatūroje. fliùsas1 [vok. Fluβ], pūlinis dantenų uždegimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai