fliuktúoti [lot. fluctuare — svyruoti, siūbuoti], svyruoti, greitai kisti, būti nepastoviam.
|
||||
fliuktúoti [lot. fluctuare — svyruoti, siūbuoti], svyruoti, greitai kisti, būti nepastoviam. fliuktuãcija [lot. fluctuatio — svyravimas]: 1. atsitiktinis dydžio nuokrypis į abi puses nuo vidurkio, pvz., slėgio Δ, el. srovės Δ, įtampos Δ; 2. med. skysčio siūbavimas, spaudžiant ties jo telkiniais kūno ertmes. fliuksònas [lot. fluxus — tekėjimas], magn. srauto kvantas. fliuksmètras [lot. fluxus — tekėjimas + ↗ …metras], prietaisas pastoviam magn. indukcijos srautui matuot. fliùgeris [vok. Flügel — sparnas], vėjarodis — prietaisas vėjo krypčiai ir greičiui nustatyti. fliùgelhornai [vok. Flügelhorn < Flügel — sparnas, mentė + Horn — ragas, ragelis], varinių pučiamųjų muz. instrumentų grupė: altas, tenoras baritonas, tūba ir helikonas. flišas [Šveicarijos vokiečių k. Flysch < vok. flieβien — tekėti], giliame povandeniniame įlinkyje susiklosčiusių uolienų sluoksniuotas kompleksas (formacija). flirtúoti [angl. flirt], užsiimti flirtu, koketuoti. flirtas [↗ flirtuoti], asistavimas, koketavimas. fliòksas [gr. phlox — liepsna], palemoninių šeimos dekoratyvinis augalas Phlox; kilęs iš Š. Amerikos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai