Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fleksūra

fleksūrà [lot. flexura — linkis]: 1. anat. linkis, pvz., žarnos Δ; 2. Žemės plutos sluoksnių pinoto išlinkimas; dažn. vertikalusis.

Fleksorius

flèksorius [lot. flexor — lenkėjas], anat. lenkiamasis raumuo.

Fleksometras

fleksomètras [lot. flexio — sulinkimas + ↗ …metras], techn. įtaisas ko nors, pvz., tilto perdangos, įlinkimui nuo apkrovos matuoti.

Fleksinis

flèksin‖is [↗ fleksija], lingv. žodžių gram. kategorijas ir sintaksinius santykius daugiausia reiškiantis fleksijomis, pvz., lietuvių, lotynų, semitų kalbos yra ~ės kalbos.

Fleksija

flèksija [lot. flexio — lenkimas, lankstymas]: 1. kaityba, žodžio gram. reikšmės skirtumų reiškimas afiksais (išorinė Δ) arba šaknies fonemų kaita (vidinė Δ); 2. galūnė, paskutinė žodžio dalis, kaitoma linksniuojant, asmenuojant ir pan.

Fleksatonas

fleksatònas [vok. Flexaton], mušamasis muz. instrumentas; plieninė lanksti plokštelė ir rutuliukai ant lanksčių kojelių, pritvirtintų viename šios plokštelės gale; garso aukštumas keičiamas, lenkiant ar atleidžiant plokštelę nykščiu.

Fleitininkas

fletininkas, muzikantas, pučiantis fleitą.

Fleita

fleità [it. flauto, vok. Flöte], ankšto registro pučiamasis muz. instrumentas iš medžio arba metalo su 14 garso angų.

Flegmona

flegmonà [gr. phlegmonē — uždegimas], pūlynas.

Flegmatizatorius

flegmatizãtorius [↗ flegma], chemikalas, kuriuo didinamas sprogstamųjų medžiagų atsparumas smūgiui, trinčiai.