flãteris [angl. flutter], savaime atsirandanti, greitai didėjanti lėktuvo sparnų ar uodegos plokštumų vibracija.
|
||||
|
flãtas [angl. flat — ištiestas visu ilgiu], spaudos popierius lapais (ne ritininis); lakštinis popierius. flánšas [vok. Flansch — jungė], jungiamoji detalės dalis; dažn. plokščias žiedas arba diskas su tolygiai išdėstytomis skylėmis varžtams ar smeigėms; vart. velenams, vamzdžiams, rezervuarams jungti. flankúoti [pranc. flanquer], kar. smogti į priešo sparną arba sparnus, kad būtų galima prasiveržti į svarbiausių priešo jėgų užnugarį.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | flángas [vok. Flanke, pranc. flanc — šonas], ntk. sparnas — tankine, skleistine arba kautynių rikiuote išrikiuotos kariuomenės dešinysis arba kairysis galas. flanèlė [pranc. flanelle < angl. flannel], vilnonis, pusvilnonis arba medvilninis drobinio ar ruoželinio pynimo audinys su šiauštu pūku 1 arba abiejose pusėse. flándrai, mėsinių kailinių triušių veislė, išvesta Belgijoje, Flandrijoje (pranc. Flandre). flamingai [portug. flamingo < lot. flamma — liepsna], paukščiai Phoenicopterus; gyvena Azijos, Afrikos ir Š. Amerikos tropinio ir subtropinio klimato juostose; balti su rausvu atspalviu, kaklas ir kojos labai ilgi. flãminai [lot. flamines — ugnies užkūrėjai], sen. Romos įv. dievų šventyklų žyniai; labiausiai gerbiami buvo Jupiterio ir Marso Δ. flameñkas [isp. flamenco — čigonų]: 1. didelė P. Ispanijos čigonų dainų ir šokių grupė; 2. isp. folkloro stilius, susijęs su Andalūzijos čigonų dainomis ir šokiais; pasižymi ritmo įvairove, gausia ornamentika, improvizaciškumu. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai