filirúoti [pranc. filer — bėgti, sprukti], dainuojant ir grojant kai kuriais (strykiniais, pučiamaisiais) instrumentais, tęsti garsą, po truputį stiprinant ir paskui taip pat jį silpninant, kol išnyksta.
|
||||
filirúoti [pranc. filer — bėgti, sprukti], dainuojant ir grojant kai kuriais (strykiniais, pučiamaisiais) instrumentais, tęsti garsą, po truputį stiprinant ir paskui taip pat jį silpninant, kol išnyksta. filipikos [gr. Philippikoi]: 1. Atėnų oratoriaus Demosteno (IV a. pr. m. e.) polit. kalbos, smerkiančios Makedonijos karalių Pilypą II; 2*. piktos, griežtos kaltinamosios kalbos. filingas [vok. Füllung < füllen — pripildyti], įsprūda — įrėmintas intarpas, skaidantis sienų, lubų, durų plokštumas. …filija [gr. philia — meilė, draugiškumas], antroji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti palinkimą į ką nors, pamėgimą ko nors. filija [lot. filia — duktė], bažnyčia, neturinti parapijos, priklausanti nuo kt. bažnyčios, turinčios parapiją. filigrãn‖as [lot. filum — siūlas + granum + grūdas]: 1. juvelyrinių dirbinių iš metalinių vielelių ar grūdelių kūrimo technika; 2. ~o technika sukurtas dirbinys; 3. popieriaus vandenženklis; popierius su vandenženkliais. filiariòzė ↗ filariozė. filiãrija ↗ filarija. filiãlas [lot. filialis — sūniškas, sūnaus], didelės įmonės, įstaigos ar organizacijos atskirai veikiantis skyrius. filiãcija [pranc. filiation— (giminystės) ryšys]: 1. ryšys, perimamumas; 2. pilietybės įgijimas pagal nacionalinį principą — vaikai įgyja tėvų pilietybę. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai