Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Feroelastikas

feroelãstikas [↗ fero… + ↗ elastikas], segnetoelastikas — kristalas, turintis 1 arba keletą skirtingos savaiminės deformacijos sričių — segnetoelastinių domenų.

Ferochromas

ferochròmas [↗ fero… + ↗ chromas], geležies lydinys su chromu (jo daugiau kaip 60%); vart. legiruotam plienui ir ketui gaminti.

Ferocenas

ferocènas [↗ fero… + gr. kainos — naujas], org. junginys (C5H2)Fe; geležies diciklopentadienilas; oranžiniai kristalai.

Fero

fero… [lot. ferrum — geležis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su geležimi.

Fernambukas

fernambùk‖as [pagal Brazilijos uosto Pernambuko (portug. Pernambuco; dab. Resifė) pavadinimą], ankštinių šeimos medis Caesalpinia echinata; ~o mediena išdžiūvusi pasidaro tamsiai raudona; iš jos gaminami raudoni dažai brazilinas.

Fermuaras

fermuãras [pranc. fermoir]: 1. knygos, albumo, piniginės, papuošalų vėrinio sąsaga; 2. kalto pavidalo įrankis akmeniui, medžiui raižyti, oda įspausti.

Fermo

fermo [it.], muz. tvirtai, ryžtingai, raiškiai.

Fermis

fèrmis [pagal it. fiziko E. Fermio (Fermi) pavardę]: 1. Fm, radioaktyvus dirbtinis chem. elementas, atom. Nr. 100; 2. nesisteminis ilgio vienetas, vartotas branduolio fizikoje; 1 fermis lygus 10-15 m (1 femtometrui).

Fermionas

fermiònas [tikr. + ↗ (elektr)onas], Fermio dalelė — elementarioji dalelė (elektronas, protonas, neutronas) arba kvazidalelė, kurios sukinys pusinis (1/2, 3/2 ir t.t).

Fermeris

fèrmeris [angl. farmer < pranc. ferme — ferma], smulkaus arba vidutinio kapitalistinio ž. ū. savininkas arba nuomininkas.